Produktų šaldymas – geras būdas sutaupyti ir gyventi tvariau: kur panaudoti vystančius žalumynus?
Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, nors jo pagaminimui reikia vis daugiau ariamos žemės plotų, darbo jėgos, vandens, kuro, transportavimo ir kitų išteklių. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie išmetamo maisto kiekio mažinimo, o vienas iš būdų – maisto šaldymas.
Pirkdami maisto tik tiek, kiek mums reikia, garantuosime, kad išteklių užteks ne tik mums, bet ir aplinkiniams bei ateities kartoms. Prekybos tinklo „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas sako, kad jau keletą metų šaldyto maisto parduodama vis daugiau, o prekybininkai investuoja į tvaresnes šaldymo technologijas. „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė priduria, kad sutaupyti žmonės gali ir maistą namuose užsišaldydami patys.
Padeda tausoti aplinką
Pasak L.Aleliūno, šaldymas teikia naudą ne tik norint sutaupyti, bet ir gyventi tvariau – tai tampa geriausiu maisto konservavimo būdu, leidžiančiu namuose išvengti maisto švaistymo, kai nespėjame suvartoti mėsos, daržovių ar kitų produktų.
„Užšaldyti maisto produktai gali būti laikomi ilgiau nei švieži, todėl jų suvartojimas tampa lankstesnis. Pavyzdžiui, užšaldyti brokoliai šaldiklyje išlieka švieži iki aštuonių mėnesių, o šviežius brokolius paprastai reikia suvartoti per savaitę. Jei švieži vaisiai ir uogos gali išbūti nesugedę iki 4 dienų, tai šaldiklyje jie gali nesugesti ir daugiau nei metus, daržovės – net ir beveik dvejus metus, o jų kokybė, maistinės ir skoninės savybės išlieka labai panašios“, – tikina L.Aleliūnas.
Tvarumo ekspertas atkreipia dėmesį, kad vartotojai ne tik vis daugiau maisto užsišaldo patys, bet ir daugiau jo jau užšaldyto įsigyja parduotuvėse. Atsižvelgiant į išaugusią šaldyto maisto, ypač greitam vartojimui paruoštų gaminių, paklausą, prekybininkų užduotimi tampa ne tik užtikrinti asortimento įvairovę, bet ir pasirūpinti aplinką tausojančiais sprendimais.
„Šaldikliuose naudojamo freono įtaka klimatui yra labai didelė, kai kurios jo rūšys yra net iki 4000 kartų labiau skatinančios šiltnamio efektą nei mums visiems gerai žinomos anglies dvideginio dujos. „Rimi“ parduotuvėse keičiame senas šaldymo sistemas su freonu į naujos kartos sistemas su CO2 šaldymo agentu, taigi, neigiama įtaka klimatui yra gerokai mažesnė. Šiemet planuojame užbaigti keitimus ir beveik visos parduotuvės, įskaitant didžiąsias ir vidutines, turės modernias šaldymo sistemas su aplinkai draugiškesniais techniniais sprendimais. Pats svarbiausias „Rimi“aplinkosauginis tikslas šiuo metu yra sumažinti maisto švaistymą – į tai investuojame daug resursų“, – sako L.Aleliūnas.
Kaip ir ką šaldyti ?
„Rimi“ kulinarijos technologė L.Barčaitė sako, kad norint namuose tvariai ir tinkamai užsišaldyti maisto atsargas ar likučius, pravartu žinoti tam tikras taisykles, kurios produktams leis ilgiau išlaikyti aukštą kokybę. Anot jos, visų pirma reikėtų produktus šaldyti porcijomis, nes vieną kartą atitirpinto viso produkto pakartotinai užšaldyti nebegalima.
Šaldant vaisius ir daržoves, specialistė rekomenduoja juos pirmiausiai gerai nuplauti ir nusausinti. Jei daržoves planuojate naudoti sriubai ar troškiniams – jas pravartu iš karto supjaustyti, o vaisius reikėtų atskirti nuo nevalgomos jų dalies (nulupti, išimti kauliuką ir pan.), supjaustyti arba sutrinti, supakuoti šaldymui skirtuose induose ar maišeliuose.
„Saugant gamtą, siūlyčiau maistą šaldyti tam skirtuose daugkartiniuose indeliuose. Svarbu, kad šaldymo ir laikymo metu produktas neprarastų drėgmės, todėl jį reikėtų įpakuoti sandariai, jog nesusidarytų oro tarpai, neatsirastų šerkšno. Šaldant mėsą, ją reikėtų nuplauti, nusausinti ir tik tada dėti į šaldymo kamerą. Mėsa taip pat turėtų būti gerai įpakuota, kad neapdžiūtų ir neprarastų savo skoninių savybių bei išvaizdos. Šaldytos mėsos ilgai laikyti nerekomenduojama, tačiau tai priklauso nuo šaldiklio temperatūros – jame turėtų būti -18 laipsnių ir žemesnė temperatūra. Vis dėlto, siūlyčiau mėsą per porą mėnesių sunaudoti“, – pataria L.Barčaitė.
Anot jos, sutaupyti galima ne tik užšaldant didesnį kiekį įsigyto maisto, bet ir maisto likučius – tai padeda namuose išvengti maisto švaistymo. Be to, užšaldant namuose pagamintus patiekalus galima sutaupyti ir laiko.
„Paruoštus patiekalus šaldyti tikrai galima. Svarbu juos pirmiausiai atvėsinti iki kambario temperatūros, palaikyti šaldytuve ir tik tuomet dėti į šaldiklį. Tiesa, šaldymui tinkami ne visi maisto produktai. Užšaldyti nerekomenduojama padažų, majonezų, grietinės turinčių gaminių, salotų ir panašių grupių produktų, taip pat konservų, kiaušinių ar daugiau druskos turinčių patiekalų. Šaldymui nėra palankūs ir itin vandeningi produktai, pavyzdžiui, arbūzai. Kai kurie pieno produktai taip pat netinkami laikyti šaldymo kameroje: minkštas sūris, varškė ar pienas, nes juos atšildant labai nukentės šių produktų kokybė.“
Pasak kulinarijos technologės, daugeliu atvejų gaminio forma bei skoninės savybės priklauso nuo to, ar gaminys tinkamai užšaldytas ir ar pasirūpinta jo tinkamu šaldymo ir atitirpinimo procesu. Jeigu viskas atlikta tinkamai, maistinės vertės šaldytas maistas nepraranda.
Ne išmesti, o rasti būdų panaudoti
Žmonės dažniausiai yra linkę išmesti nuvytusias daržoves, pieno, mėsos ir duonos produktų likučius. Tačiau keletas naujų įpročių gali ne tik padėti sumažinti išmetamo maisto kiekį, bet ir leistų sutaupyti pinigų. Reikėtų įprasti pirkti mažesniais kiekiais ir tik tiek, kiek reikia konkretaus patiekalo pagaminimui. Tokia taktika padės neišlaidauti, neišmesti maisto produktų bei leis prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo.
Maisto produktų ir pinigų sutaupyti gali padėti ir išradingumas. „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria, kaip panaudoti kai kuriuos produktus, kad nereikėtų jų išmesti:
1. Vystančios salotos
Jas tikrai galima prikelti antram gyvenimui. Nupurškite salotas vandeniu ir padėkite bent valandai į šaldytuvą. Tuo metu pasigaminkite gardų padažą prie salotų, kuriam prireiks: šaukšto citrinų sulčių, šaukšto medaus, šaukštelio druskos ir 3 šaukštų alyvuogių aliejaus bei žiupsnelio juodųjų pipirų. Apipilkite salotas šiuo padažu ir jos tiks prie bet kurio mėsos ar žuvies patiekalo.
2. Pageltę, apvytę žiediniai kopūstai, brokoliai
Pasigaminkite gardžią žiedinių kopūstų ar brokolių sriubą. Jums prireiks: žiedinio kopūsto, dviejų bulvių ir vienos morkos. Į pasūdytą verdantį vandenį įdėkite daržoves, išvirkite jas. Į puodą įdėkite šaukštą sviesto, įpilkite stiklinę pieno, įberkite mėgstamų prieskonių, viską pertrinkite smulkintuvu ir mėgaukitės gardžia sriuba. Prie jos galima paruošti skrudintas riekeles iš besibaigiančio galiojimo batono, kurias tereikia patepti alyvuogių aliejumi ir įtrinti česnaku, o tuomet pašauti į orkaitę kelioms minutėms, kad apskrustų.
3. Apdžiūvęs prancūziškas batonas
Supjaustykite batoną mažais kubeliais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, užberkite šiek tiek mėgstamų prieskonių ir įdėkite kepti į orkaitę. Turėsite puikius salotų skrebučius.
4. Apvytę bazilikai ir rozmarinai
Smulkiai supjaustykite prieskonines žoleles, sumaišykite jas su alyvuogių aliejumi, supilstykite į ledui šaldyti skirtas formeles. Tokias žoleles galėsite naudoti salotų padažui. Taip pat galima pagaminti prieskoninį sviestą: reikia smulkiai supjaustyti prieskonines žoleles ir sumaišyti su kambario temperatūros sviestu. Nepamirškite pagardinti šio sviesto trupučiu juodųjų ir aitriųjų paprikų bei druskos.
5. Bebaigiantis galioti jogurtas arba pasukos
Indelį jogurto sumaišykite su vienu sunokusiu bananu. Supjaustykite bananą mažyčiais gabalėliais ir sumaišykite su jogurtu. Tokį jogurtą apibarstykite amareto sausainio trupiniais ir turėsite puikų užkandį.
Daugiau su projektu susijusių straipsnių bei video turinio rasite čia.