Puikūs būdai pasibloginti gyvenimą

Pirmas būdas: būtinai rinkitės blogesnį variantą

Jei kuris nors iš jūsų draugų, o gal ir jūs, nuolat kartojate: „Ne taip ir blogai, ar ne?“; „Galėjo būti ir blogiau“; „Iš dviejų blogybių rinkis mažesnę“ – tai jau tikrai žmogus vaikšto surūgusiu veidu ir niekaip neišsikapsto iš blogybių – jokio skirtumo, ar jos mažos, ar didelės. Tai todėl, kad net į galvą neateina nesirinkti dviejų atgrasių siūlomų darbų ir tiesiog ieškoti trečio – gero. Tekama už „visai neblogo“ vyro (draugės už akių negali atsistebėti, iš kur tik tokį ji ištraukė, o mama ir močiutė jau priverkė visas pagalves). Ieškant buto pasitaikė „gana neblogas“ variantas – nes kam laukti gero? Bus gerai užmiestis, duobėtas kelias, pelėsiais apžėlusios buto sienos, nes... būna ir blogiau. O be to, jums ir reikėjo „mažo kuklaus butuko“, juk užteks ir tokio?

Ei, pasvajokime apie ką nors geresnio! Pradžiai.

Antras būdas: visada kartokite tai, ką kartojo mama: „Reikia, vaikeli, reikia!“

Tai mes išmokome jau vaikystėje. Na, gerai, tada mums reikėjo disciplinos. Bent jau atsikelti iš lovos ir nueiti į mokyklą. Bet bėga metai, jau galime mąstyti savo galva, rinktis, ko norime ir ko nenorime, bet mums juk įkalta: „Reikia, privalai, tavo pareiga“. Darbe ir šeimoje – kaip kalėjime. Bet negi pasistengsi ištrūkti? Juk reikia pakentėti, o gal viskas susitvarkys? Bet dar labiau bijome, kad staiga, kai jau bandysime mesti tai, ko iš visos širdies nekenčiame, pasigirs įkyrus: „Reikia, vaikeli, reikia, kas, kad tu nori...“

Trečias būdas: būkite kaip visi

Jei jums vis atrodo, kad viskas krinta iš rankų, o panelė Fortūna nuolat išeina pas draugus ir kaimynus, imate blaškytis. Bandote nuspėti, kodėl sekasi kažkam, o ne jums. Imate gilintis, kas kaip gyvena – tie, sėkmingieji. Ir norite gyventi taip pat. Draugė išteka. Ir aš noriu. Du vaikai. Ir aš noriu dviejų! Naujas automobilis? Man irgi tokio! Atostogos Balyje? Ir man ne prasčiau. Stengiamės sukandę dantis, vejamės, lyg ir neblogai gyvename. O ar gerai? Ogi ne... Nes gyvename ne savo gyvenimą – kurio scenarijų tiesiog pražiopsojome, o kažkieno kito. Gaila, o juk galėjo būti įdomu.

Ketvirtas būdas: nedraugaukite su laimingais

Tarp amžinai dejuojančių daug geriau, nes lyg ir gaunate patvirtinimą, kad ne jums vienai taip.

Rinkitės bėdžius, kuriems nesiseka dar labiau. Ypač tuos, kurie vis kartoja: „Ką padarysi, teks jau nešti savo kryželį...“ Nes suktis tarp tų, kuriems pasisekė labiau – tarsi jausti, kaip pati save smaigstote pavydo strėlėmis. O tarp amžinai dejuojančių daug geriau, nes lyg ir gaunate patvirtinimą, kad ne jums vienai taip – visiems. Gyvenimas bjaurus. Sieloje bjauru. Bet ramu.

Užtat kai vienas iš draugų bėdžių kompanijoje nusprendžia nepasiduoti aplinkybėms, ima svajoti mesti nusibodusį darbą, o paskui, pavyzdžiui, lieti bei pardavinėti prabangias žvakes, kiti šnypščia, kad jam nepasiseks, nėra čia ko šokinėti, primena apie žvirblį rankoje ir briedį girioje. Nes juk reikia kartu padejuoti, nėra čia ko spardytis dėl geresnio gyvenimo – jo juk tiesiog nėra.

Penktas būdas: nuolat kalbėkite apie problemas

Kitiems būna sunkumų, kuriuos galima įveikti. Bet štai jūsų gyvenime sunkumų nėra, o egzistuoja diiidelės neįveikiamos problemos. Ir todėl reikia ne jas spręsti, o dėl jų išgyventi. Bet kokią situaciją reikėtų pavadinti „problema“ ir labai dėl jos sielvartauti. Neklausyti draugų ir artimųjų patarimų, kaip jos atsikratyti – jokiu būdu! Jie juk nežino, kokio masto jūsų problemos ir kaip jums sudėtinga. Ką ten jų vargani „sunkumai“ – nėra ko lyginti...

Šeštas būdas: gyvenkite svetimais troškimais

Mama labai norėjo, kad stočiau į teisę, tai ir įstojau, negi pyksiuosi? Gyvenimo draugas norėjo, jog kartu emigruotume – jam pasiūlė darbą, o aš mečiau savąjį, jis juk taip norėjo išvažiuoti... Kartais mus kiti taip užhipnotizuoja, kad nebegalime atskirti, kur mūsų norai, o kur svetimi. Bet jeigu jūs, galvodama apie ateitį, nejaučiate džiaugsmo, kuris kutena paširdžius, jei jūsų akys nežiba, kai pasakojat draugei apie naują gyvenimo planą, jei vis dažniau jums išsprūsta žodeliai: „reikia“, „teisinga“, tai – ne jūsų norai ir ne jūsų laimės paukštė.

Septintas būdas: skaičiuokite savo nesėkmes

Ar pastebėjote, kad žmonės, kurie nuolat piktinasi dėl to, kad kažkas vyksta ne pagal juos, visiškai nepastebi sėkmingų savo gyvenimo momentų? Ne, jie nuolat kartoja: „Ir vėl nepasisekė“; „Ir kodėl tai nutinka tik man?“; „Bjauri diena nuo pat ryto – viska krinta iš rankų“. Kvailas optimizmas ir priverstinis pozityvus mąstymas irgi nepadės, bet nustebsite, jei vakare pradėsite skaičiuoti, kas šiandien nutiko gero ir kas – nelabai. Bus arba lygu, arba gerų dalykų – daugiau!