Pulsas – kaip sportuoti, kad nepakenktume savo sveikatai?

Dėl tarp įvairaus amžiaus žmonių grupių išpopuliarėjusių išmaniųjų įrenginių šiandien galima stebėti bei fiksuoti savo širdies ritmą ne tik aktyvių treniruočių metu, bet ir visą dieną. Net jeigu ir nesame atletai, sekdami savo pulsą galime tiksliau pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo lygį bei atkreipti dėmesį į galimas sveikatos problemas. Pulsą ypač svarbu stebėti nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar pradedantiems sportuoti, o neturintiems patirties – įsivertinti savo pajėgumą.

Maksimalaus dažnio formulė

Interpretuoti pulso dažnio duomenis vertėtų individualiai, atsižvelgiant į savo lytį, amžių, patiriamą fizinį (ar emocinį) krūvį. Sveikatos specialistai, sporto profesionalai pateikia savo rekomendacijas, koks širdies ritmas, priklausomai nuo mūsų veiklos, yra optimaliausias.

Daugumos suaugusių žmonių pulsas ramybės būsenoje įprastai varijuoja nuo 60 iki 100 tvinksnių per minutę. Maksimalus ritmas, kurio rekomenduojama neperkopti, supaprastinta formule skaičiuojama iš 220 atėmus savo amžių. Pavyzdžiui, dvidešimtmečių riba – 200, penkiasdešimtmečių – 170.

Aktyviau gyvenančių, nėštumo metu sportuojančių moterų širdies ritmas neturėtų būti didesnis nei 140 dūžių per minutę – tokias rekomendacijas pateikia Amerikos akušerių ir ginekologų kongresas. Pastebėjus ilgalaikius didesnius nuokrypius nuo normos, svarbu laiku kreiptis į sveikatos specialistus. Taip pat šių normų reiktų paisyti treniruočių metu, ypač pasirinkus itin intensyvų krūvį.

Efektyvių treniruočių lygiai

Kaip pastebi atletai, sporto profesionalai, pulso stebėjimas ir fiksavimas leidžia ne tik išvengti galimų sveikatos problemų, bet ir pasirinkus tinkamą krūvį pasiekti geresnių rezultatų.

„Širdies ritmo dažnį jau tapo įprasta skirstyti į tris kategorijas – žemą, vidutinį, aukštą, priklausomai nuo treniruotės tipo“, – pasakoja sporto klubo „Lemon Gym“ sporto programų vadovė Neringa Jermalaitė.

Pavyzdžiui, efektyvų riebalų deginimą skatinančių žemo intensyvumo 30–60 min treniruočių metu patariama pasiekti 60 proc. maksimalaus (rekomenduojamo) savo pulso dažnio. Taigi, tarkime, jeigu jums yra apie 20–30 metų, reikėtų stabiliai palaikyti pulsą, siekiantį 120 dūžių per minutę. Vidutinio intensyvumo treniruočių metu optimalu pasiekti iki 70 proc. maksimalaus širdies ritmo, o intensyvių (HIIT) metu – iki 85 proc.

„Intensyvių treniruočių metu, kur daroma 45 sekundžių pertrauka tarp pakartojimų, kai kurie pasiekia 190 dūžių per minutę ir daugiau. Sveikam ir fiziškai stipriam žmogui pasiekus tokį lygį nepasidaro silpna, pulsas per minutę stabilizuojasi. Tačiau jei pulsas nekrenta ilgiau nei 4 minutes, reikėtų stabdyti treniruotę“, – akcentuoja N. Jermalaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog savo jėgų objektyviai dažnai nepasveria salės naujokai: „Ypač vyrai, kurie rečiau tikrinasi sveikatą, neįvertina pasirinkto krūvio. Nors ramybės būsenoje jie jaučiasi gerai, bet intensyviai treniruodamiesi sporto klube kartais praranda sąmonę.“

Populiariausi – išmanieji laikrodžiai ir apyrankės

N. Jermalaitės pastebėjimu, beveik kas antras sporto klubo lankytojas šiandien sportuoja su išmaniaisiais dėvimaisiais įrenginiais. Be jų neapsieina ir ilgalaikę sportavimo patirtį klube turinčios nėščiosios bei širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys klubo nariai.

„Populiariausi yra išmanieji laikrodžiai, apyrankės bei programėlės telefone. Jomis klientai naudojasi tiek grupinių treniruočių metų, tiek ir sportuojant individualiai“, – pasakoja pašnekovė. Platus išmaniųjų technologijų spektras šiandien leidžia pasirinkti tuos įrenginius, kurie yra patogūs kiekvienam individualiai.

„Kai kurie įrenginiai matuoja tik momentinį pulsą, naujesnės kartos – fiksuoja ritmą visos dienos ir nakties (miego) metu. Dalis šių įrenginių taip pat suteikia galimybę sekti savo mitybą, matyt įveiktų kilometrų skaičių ir t. t.“