Pulsas lemia savijautą

Mūsų širdis susitraukinėja tam tikru dažniu, o pulsas rodo širdies susitraukimų skaičių per minutę. Pulso dažniui įtakos turi kraujagyslių svyravimai, kuriuos sukelia jomis tekantis kraujas. Kraują galima palyginti su žvalgais: tekėdamas po visą kūną, jis neaplenkia nė vieno organo ir renka informaciją. Jei kuris nors organas negaluoja, kraujas tuoj pat sureaguoja ir informaciją perduoda pakitusiu pulso dažniu.

Sakoma, kad Rytų medicinos gydytojai pagal pulsą net 80 proc. tikslumu geba nustatyti būsimo vaikelio lytį. Jei pulsas normalus, bet tvinkčiojimas stipresnis dešinės rankos rieše po bevardžiu pirštu, greičiausiai gims berniukas, jei po kairės rankos bevardžiu pirštu – mergaitė.

Dėmesio. Norėdama pagerinti širdies veiklą, apyrankes ir laikrodį segėkite ant kairės rankos riešo (vyrai šiuos aksesuarus turėtų segėti ant dešinės rankos).

Kaip skaičiuojamas pulso dažnis

Ypač svarbu mokėti išmatuoti pulsą, jeigu aktyviai sportuojate. Nespausdama švelniai pridėkite dviejų pirštų (smiliaus ir didžiojo) pagalvėles ant riešo ties nykščio pagrindu. Pajutusi pulsą, skaičiuokite jį 15 sekundžių ir padauginkite iš 4, arba skaičiuokite visą minutę. Sužinosite pulso dažnį per minutę. Normalus pulsas yra 60–70 tvinksnių per minutę. Maksimalų pulso dažnį galite apytiksliai apskaičiuoti iš 220 atėmusi savo metus.

Kodėl pulsas būna nevienodas

Pulsas gali svyruoti dėl daugelio veiksnių: oro temperatūros, lyties, amžiaus, tam tikrų ligų. Moterų pulsas yra dažnesnis nei vyrų. Karščiuojant pulsas padažnėja iki 8–10 tvinksnių per minutę. Tiksliausias pulsas būna, kai žmogus yra ramybės būsenos.

Pulsas ritmiškas, kai tvinksniai ir tarpai tarp jų yra vienodi. Priešingu atveju galima įtarti širdies ritmo sutrikimą. Pernelyg tankus pulsas (daugiau kaip 110–120 tvinksnių per minutę) irgi rodo sutrikusią sveikatą, gali būti tachikardijos ar kitų ligų simptomas.

Sveiko žmogaus pulsas ritmiškas, stiprus, tolygus. Pulso tvinksnių skaičių lemia amžius: kūdikių iki 2 metų jis paprastai būna iki 100 tvinksnių per minutę, vaikų nuo 3 iki 7 metų – 95, nuo 8 iki 14 – 80, suaugusiųjų – 60–70, pagyvenusių žmonių – 65 tvinksniai per minutę.

Dėmesio. Padažnėjusio pulso priežastis gali būti skydliaukės veiklos sutrikimai ir kt. Jeigu jūsų pulsas ramybės būsenos yra daugiau kaip 110 tvinksnių per minutę, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nusiųs pas endokrinologą ir kitus specialistus.

Kada nepatartina matuoti pulso, nes būna netikslus: po masažo, karštos vonios, lytinių santykių, deginimosi saulėje ar garinimosi pirtyje, audringo vakarėlio ar bemiegės nakties. Taip pat išalkus, ką tik pavalgius, išgėrus alkoholio ar vaistų, po sunkaus fizinio ar protinio darbo.

Pulsas ir sportas

Anot specialistų, jei pulsas yra 100 tvinksnių per minutę treniruotės pradžioje, sutrumpėja fizinės apkrovos laikas, nes bėgant takeliu ar minant dviratį greičiau pasiekiamas maksimalus pulsas – 120 tvinksnių per minutę. Tokia treniruotė nenaudinga, riebalai nėra maksimaliai deginami. Jei sportuojama esant dažnesniam pulsui, alinama širdis, kenkiama sveikatai, nes organizmas neekonomiškai eikvoja energiją. Norint sužinoti maksimalų pulsą, iš 220 reikia atimti savo amžių. Iš gauto skaičiaus atimti 30 proc. Moterų iki 35 metų (nerūkančių ir nesergančių cukriniu diabetu, širdies ligomis) pulsas per treniruotę turėtų būti 130–145 tvinksniai per minutę.

Koks turi būti pulsas sportuojant? Kaip pasirinkti optimalų fizinį krūvį?

Prieš treniruotę būtina apšilti. Kad apšiltumėte, mankštinantis jūsų pulsas turėtų pasiekti 120–140 tvinksnių per minutę. Ar teisingai pasirinkote apšilimo krūvį, išduoda kvėpavimas. Jis būna patankėjęs, bet dar negaudydama oro galite atsakinėti į klausimus, kalbėtis.

Veiksmingiausia aerobinė treniruotė yra tada, kai širdis plaka 65–85 proc. dažniu, skaičiuojant nuo jūsų amžiaus. Apskaičiuoti galite pagal šią formulę: iš 220 atimkite amžių, pavyzdžiui, jums yra 30 metų (220 – 30) x 65 proc. = 123,5 ir (220 – 30) x 85 proc. = 161,5. Jūsų riba yra tarp 65 ir 85 proc. Suapvalinus rodmenis – 124–162 tvinksniai per minutę. Jei norite pasiekti geresnių rezultatų, laikykitės aukštesnės ribos.

Jei anksčiau nesportavote, pagrindinė jūsų treniruotės dalis turi būti intensyvi ir trukti apie pusvalandį (35–45 min.). Trumpesnė nei dvidešimties minučių treniruotė neduos norimo rezultato, o ilgesnė nei valandos kenksminga sveikatai, ypač jei turite antsvorio, o raumenys nėra tvirti.