R.Kirilkinas patyrė sukrėtimą – vos išvengė augintinės netekties: išgelbėjo laimingas atsitiktinumas

Ruslanas Kirilkinas keturkojų priežiūros srityje anaiptol nėra naujokas: su šunimis jis susipažino dar vaikystėje, prieš septynerius metus įsigijo pirmąjį Pomeranijos špicų veislės augintinį, o prieš metus – tos pačios veislės kalytę Džesi. Vyras portalui Žmonės.lt pasakoja, kad apie erkių grėsmes tikrai žinojo, šunis kasdien apžiūrėdavo, o kiek anksčiau ėmėsi ir prevencijos, tačiau šįkart tai neapsaugojo.

„Šeštadienį važiuodamas į koncertą ir beglostydamas šunį kaklo srityje aptikau tokį guziuką. Pažiūrėjau akyliau ir pamačiau, kad ten – ne guziukas, o didžiausia kraujo pripampusi erkė. Pagal visas taisykles ištraukėme tą erkę ir stebėjome šunį. Viskas buvo tvarkoje – jis buvo guvus, lakė, valgė, bet sekmadienio rytą, kai reikėjo vesti į lauką, žiūriu, kad jis – tiesiog be energijos, nenori keltis, nelabai reaguoja“, – su Žmonės.lt dalijasi Ruslanas.

Nors jis numanė, kad dėl prastos augintinės būsenos gali būti kalta erkė, jį iš pradžių klaidino galimos rujos arba apsinuodijimo maistu versijos.

„Tą erkę kažkaip nurašėme. Galvojome – Dieve, ir senais laikais važiuodavome į kaimą, kur šunys turėdavo erkių. Jas ištraukdavome ir jie nugyvendavo po dvidešimt metų“, – svarsto pašnekovas.

Vis tik Džesi būklė negerėjo, priešingai – prastėjo. Šilutėje gyvenantis Ruslanas nežinojo, kur kreiptis, mat miesto veterinarijos klinikos dirba tik darbo dienomis. Jis jau buvo praradęs viltį sulaukti vietinės pagalbos ir ketino važiuoti į Klaipėdą, tačiau šviesos žiburiu tapo laimingas atsitiktinumas – prieš dvi dienas atsidariusi ir visą parą dirbanti veterinarijos klinika „Stačiaausis“.

„Dievas, matyt, yra. Susisiekėme su veterinarijos gydytoja 23 val. vakaro ir jau dešimties minučių bėgyje susitikome klinikoje. Buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, susiję liga, kurią sukelia erkės – babezioze. Kraujas buvo labai prastas, tad daktarė buvo sunerimusi, bet mes – dar labiau, – neslepia kalytės šeimininkas. – Buvo suduotas priešnuodis, tad beveik visą naktį nemiegojome ir budėjome prie augintinės, nes vaistai išprovokavo pykinimą, viduriavimą. Šuo merdėjo, tad buvo tikrai baisu, nuverkiau ne vieną posmą. Buvome taip išsigandę, kad veterinarijos gydytojai dar kartą skambinome 1 val. nakties.“

Po bemiegės nakties paaiškėjo galutiniai tyrimų rezultatai, kurie paneigė didžiausią baimę – kalytės inkstai nėra pažeisti. Anot Ruslano, babeziozė yra klastinga ir mirtingai pavojinga, mat sureagavus truputį per vėlai inkstai gali būti taip pažeisti, kad keturkojis gali mirti.

„Džesi inkstai nebuvo pažeisti tik dėl to, nes mažiau nei per parą laiko susivokėme ir kreipėmės pagalbos. Jei būtume uždelsę dar kelias valandas ar parą, šuo nebūtų išgyvenęs, – apie laiko svarbą sako R.Kirilkinas. – Kai tik pastebim, kad erkė įsisiurbusi, reikia skubos tvarka kreiptis į veterinarijos kliniką.“

Dabar Džesi jaučiasi kur kas geriau. Vyras džiaugiasi, kad nors visiškai atsigavusi dar nėra, ji jau valgo, žaidžia, reaguoja į aplinką.

Be to, ši situacija jam suteikė dar vieną pamoką. „Yra daug apsaugos priemonių nuo erkių, blusų ir kirminų. Viena jų – apykaklė, tačiau šitas variantas atkrenta, nes mūsų šuo – ilgaplaukis. Kita – tirpalo pobūdžio medžiagos, trečia – tabletės. Mes daugiausiai naudojome tuo tirpaliukus, kurie tepami ties stuburu ir po ausytėmis. Lygiai prieš savaitę šią procedūrą atlikome ir buvome ramūs bei pasiruošę sezonui, bet vakar sužinojome, kad tai nėra taip veiksminga kaip vaistai. Pasimokėme iš šitos situacijos, kad reikia labai atsakingai rinktis medikamentus ir kiekvieną kartą, grįžus iš lauko, akylai patikrinti šunį.“

Vis tik Ruslanas sako, kad iš šios situacijos gali pasimokyti ne tik jis, bet ir kiti: „Būkime atsakingesni ir nebūkime daktarai savo augintiniams – pasitikėkime profesionalais.“

Fotogalerija: