R.Mackevičius – apie išgelbėtą klausytojos gyvybę ir vienintelį dalyką gyvenime, kurio gailisi
„Visą gyvenimą aš jaučiausi, kad man yra mažai vietos Lietuvoje. Pasakysiu tau atvirai, to dar nesu sakęs nė viename interviu. Ir iki šiol gailiuosi vienintelio dalyko“, – dalyvaudamas naujoje Aurimo Kamantausko tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ sakė renginių, TV ir internetu transliuojamų laidų vedėjas Rolandas Mackevičius, pokalbio metu atskleidęs savo kitokią, daugeliui nepažintą, pusę.
Žinomą renginių ir laidų vedėją R.Mackevičių dauguma yra įpratę matyti juokaujantį ir nevengiantį paprovokuoti ar patraukti per dantį pašnekovų savo kuriamose laidose, kurios kaskart pritraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų.
Vis dėlto šįkart pats atsidūręs kalbinamojo vietoje R.Mackevičius buvo kitoks – rimtesnis, santūresnis ir atvirai kalbantis apie sudėtingus dalykus bei savo asmenines patirtis.
Laidoje R.Mackevičius atviravo, kad iki šiol savo gyvenime labiausiai gailisi vienintelio dalyko – kad neišnaudojo galimybės išvykti išmėginti savo jėgų užsienyje.
„Mokiausi kalbos, laikiau egzaminus, dar Europos Sąjungos tada nebuvo. Ir visada svajojau išvažiuoti į užsienį. Įdomu, kaip tuomet būtų pasisukęs gyvenimas. Ar būčiau dabar griovyje su žila barzda ir apsisiusiojęs, ar kokio nors šou asistentas ar prodiuseris, nežinau“, – tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėdamasis su režisieriumi, renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu A.Kamantausku svarstė R.Mackevičius.
Nors viduje vis dar kirba tam tikras apmaudas, kad savo laiku nepasinaudojo galimybe bent trumpam pakelti sparnų iš Lietuvos, jau beveik dvidešimt metų renginius vedantis R.Mackevičius sako, kad yra laimingas dirbdamas savo darbą ir jaučiasi esąs savo vietoje.
„Kaip renginio vedėjas bandau būti geriausia savo versija. Didžiausias komplimentas man yra, kai sako, kad vesdamas renginius esu labai paprastas.
Nestatau iš savęs mega žvaigždės, kuri per parduotuvę nepraeis be akinių nuo saulės, Dieve, ne, mes Lietuvoje gyvenam, niekam tu čia neįdomus. Esi įdomus tol, kol gali kam nors gerą emociją padovanoti. Tą ir stengiuosi daryti“, – tvirtina R.Mackevičius.
Rolandas prisipažįsta, kad per Covid-19 pandemijos įkarštį, kai viskas užsidarė ir renginiai sustojo, jį vis dažniau apnikdavo mintys, kad jo, kaip renginių vedėjo, karjera taip ir pasibaigs – vienu metu atrodė, jog į renginius jis jau nebegrįš.
„Ir vaikai per karantiną verkdavo, kai išeidavau į renginius, ir pats nerimavau, kaip bus. Sakiau, kad nenoriu grįžti, jog mano laikas jau gal praėjo. Bet renginiams atsinaujinus raumenukas atsistatė, vaikai irgi priprato, kad penktadieniais-šeštadieniais išeinu dirbti ir nustojo zyzelioti.
Renginiai irgi pasikeitė, kas buvo prieš karantiną ir kas yra dabar – renginių kokybė labai išaugo. Žmonės irgi, jie dabar daug labiau įsitraukia į renginius, ateina labiau norėdami pasilinksminti, pasiimti viską iš renginio. Tai pajutęs supratau, kad tai yra mano vieta, kur aš turiu būti. Dievas davė man būti, nežinau, klounu, kuris transliuoja tą energiją, ir kol būsiu sveikas, bandysiu ta energiją atiduoti. Mano toks likimas“, – kalbėjo R.Mackevičius.
Stebint iš šalies gali susidaryti įspūdis, kad R.Mackevičius eteryje jaučiasi puikiai, o provokuodamas savo pašnekovus tuo netgi mėgaujasi. Pats Rolandas sako, jos iš tiesų yra kitaip: jam neretai būna sunku žmogui užduoti pernelyg kandų ar provokuojantį klausimą, o jį užduodamas kartais nesugeba pažvelgti savo pašnekovui į akis.
„Montažo metu tai dažnai būna iškerpama“, – atvirai kalbėjo R.Mackevičius.
Paklaustas, kokia yra jo su kolegomis Mantu Stonkumi ir Mantu Katleriu kuriamos ir „YouTube“ kanale transliuojamos laidos „Vėl tie patys“ sėkmės paslaptis – kiekvieną laidą peržiūri daugiau nei šimtas tūkstančių žiūrovų – Rolandas neabejojo, kad tai pavyksta natūraliai, nes laidą veda „juokingiausi Lietuvoje vyrai“.
„Iš tikrųjų aš nesijaučiu kuo nors išskirtinis, įspūdingas, įdomus, juokingas ar talentingas, bet man visą gyvenimą pasiseka su tokiais žmonėmis darbuotis“, – priduria jis.
Rolandas laidoje „Kamantinėjimai“ pasakojo, kad iš pradžių savo tinklalaidę jie kūrė dėl savęs, nes išsikalbėjus palengvėdavo lyg po geros psichologo terapijos. Tačiau vėliau, atsiradus žiūrovų grįžtamajam ryšiui, daugybei padėkų, kurių sulaukdavo tiesiog gatvėje ir net prisipažinimų, kad jų laida padėjo įveikti depresiją ar kitokius gyvenimo sunkumus, jie pajuto, kad „Vėl tie patys“ jiems įgijo jau kur kas didesnę prasmę.
„Viena mergina kartą mums būnant Nidoje pasakė: žinau, kad daug kas jums sako, kad jūsų podkastas geras, bet aš pasakysiu kitais žodžiais: jūs man gyvybę išgelbėjote“, – įsimintiną pokalbį su viena laidos klausytoja prisimena R.Mackevičius.
Rolandas priduria, kad iš savo klausytojų sulaukia įvairiausių padėkų: žmonės dėkoja, kad jų laidos padeda jiems išgyventi pirmadienį, savaitę ar ilgas darbo valandas, buvimą namuose su vaikais, vienišumo ir atskirties jausmą gyvenant toli nuo namų emigracijoje ir t.t.
R.Mackevičius laidoje pasisakė ir apie savo šeimą ir vaikus – jis su žmona Ieva augina sūnų Motiejų ir dukrą Meilę. A.Kamantausko paklaustas, kaip auklėja savo vaikus, Rolandas iš pradžių pajuokavo: „diržu“, bet greitai pridūrė, kad jo vaikai iš tikrųjų nežino, kas tai yra.
„Mane vaikystėje mušdavo. „Segdavo“ stipriai. Tais laikais visus segdavo.
Aš labai susikalbu su savo vaikais. Man užtenka pasakyti: „praustis“, ir mano maži kareivukai pašoka ir nueina. Auklėju juos su labai daug meilės, betarpiško bendravimo ir labai daug dėmesio. Stengiuosi iki ketvirtos valandos padaryti visus darbus, o tada nuvežti juos į būrelius, parvežti namo ir būti kartu. Noriu, kad mano vaikai turėtų geresni gyvenimą už mane“, – kalbėjo laidų ir renginių vedėjas R.Mackevičius.
Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galima čia: