R.Namajunas pasirodė „Žalgirio“ varžybose: prisiminimais nukėlė į sezono pradžią

Į duobę įkritęs „Žalgiris“ būdų iš jos išlipti ieškojo ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.

Prieš rungtynes kauniečių rūbinėje apsilankė UFC pasaulio čempionė Rose Namajunas, bandžiusi įkvėpti „Žalgirio“ žaidėjus savo kalba.

Penkių pralaimėjimų serija ir varžovo speficika privertė Kazį Maksvytį imtis permainų ir įprastai tik dėl traumų pasikeičiančiame starto penkete.

Tomą Dimšą jame pakeitė ir puolime naujų vėjų įpūsti turėjo Lukas Lekavičius, o vietoje geros formos Igno Brazdeikio ant parketo nuo pirmų sekundžių žengė Arnas Butkevičius, kuriam buvo patikėta užduotis gaudyti baskų vijurką Markusą Howardą.

Pradžioje „Žalgirį“ aukštyn tempė ginklas, kuriuo kauniečiai šį sezoną nusikalė ne vieną pergalę.

Šeši puolime atkovoti kamuoliai per pirmąjį kėlinį leido rinktis taškus iš po krepšio, o solidi gynyba neleidžiant baskams bėgti į greitas atakas lėmė „Žalgirio“ persvarą po pirmųjų 10 minučių (20:18).

Antrajame kėlinyje iniciatyvos ėmėsi nuo suolo pakilęs I.Brazdeikis, švystelėjęs du taiklius tritaškius ir pelnęs 8 taškus per ketvirtį, bet daugiau ginklų be pavienių Rolando Šmito ar Edgaro Ulanovo blykstelėjimų „Žalgiris“ neatrado ir ėmė grimzti prieš „Baskonia“, kurią tempė tritaškiai ir greiti išpuoliai.

„Atsitverkite savo žmones, jie pasiima kamuolius puolime! Tai svarbios rungtynės, o tokie epizodai mus žudo!“ – angliškai pertraukėlės metu auklėtinius bandė žadinti K.Maksvytis, bet „Žalgiris“ įpusėjus mačui jau atsiliko 38:42.

Didelės ovacijos „Žalgirio“ arenoje nuaidėjo antrajame kėlinyje, įspūdingai per Kevarriusą Hayesą kamuolį įkrovė Maikas Kotsaras – tai buvo maždaug tūkstančio „Žalgirio“ areną užplūdusių estų aplodismentai savo tautiečiui.

Galbūt didžiausia rungtynes Kaune aplankiusių užsieniečių delegacija išvydo ne tik jį, bet ir kitą Vitorijoje rungtyniaujantį estą Sanderį Raieste.

Linksmai nusiteikę šiauriniai mūsų Baltijos broliai triukšmavo itin garsiai, plodami tiek po „Žalgirio“, tiek po „Baskonia“ sėkmingų atakų, bei padėjo kurti nuostabią atmosferą vienuoliktą kartą iš eilės sausakimšai Eurolygos rungtynėse užpildytoje Nemuno salos arenoje.

Trečiajame kėlinyje „Žalgirio“ areną nuo triukšmo sprogdino tritaškiai. Per pirmus du ketvirčius įkrito tik trys tolimi metimai iš 12, bet po ilgosios pertraukos tarsi nusimetę spaudimo pančius vienas po kito žalgiriečiai skraidino taiklius šūvius.

D.Giedraitis, R.Šmitas, L.Lekavičius, I.Brazdeikis ir T.Dimša pataikė po sykį, o tai leido „Žalgiriui“ prieš lemiamą ketvirtį būti centimetru priekyje – 61:60.

Tikras nervų karas užvirė per paskutines 10 minučių, „Žalgiriui“ sunkiai renkant taškus per pirmąsias minutes ir vėl praleidus baskus į priekį (65:68), bet kaip ir didžiąją sezono dalį, svarbiausiu metu iniciatyvą į savo rankas tvirtai suėmė Edgaras Ulanovas.

Komandos kapitonas pelnė 6 taškus iš eilės ir laikė „Žalgirį“ rungtynėse – likus minutei rezultatas buvo 75:75.

„Baskonia“ turėjo šansą persverti rezultatą, kai Tadas Sedekerskis kilo link krepšio, tačiau Kevarriusas Hayesas galingai blokavo lietuvio metimą ir išsaugojo lygybę, o „Žalgiriui“ per likusį laiką baudų metimus sumetė Arnas Butkevičius ir Tomas Dimša, įtvirtinę labai svarbią 13-ąją „Žalgirio“ pergalę kovoje su tiesioginiu oponentu dėl vietos atkrintamosiose.

„Sveikinimai komandai ir sirgaliams. Nėra lengva visas rungtynes atsilikinėti, bet kovėmės iki pabaigos ir išlikome rungtynėse. Nusipelnėme šios pergalės. Vienintelė problema, kurią turėjome, tai gynyboje neatkovoti kamuoliai, jie susikūrė labai daug šansų, tai smukdė mus visų rungtynių metu. Bet pabaigoje pagriebėme svarbiausius kamuolius, nusipelnėme laimėti ir laimėjome“, – po mačo kalbėjo K.Maksvytis.

– Ar keturios dienos be rungtynių buvo pagrindinis faktorius, kodėl komanda išėjo energinga ir pasiruošusi kautis dėl pergalės?

– Manau, kad vienas iš pagrindinių faktorių buvo tas. Grįžome namo, buvo nelengvas laikotarpis, daug kelionių, išvykos rungtynės, tos pačios traumos, pasikeitimai. Kažkiek pabuvome kelias dienas namie, pailsėjome, gerai pasitreniravome, grįžome į savo vėžes ir pasiruošėme rungtynėms. Kovojome iki galo ir laimėjome.

– E.Ulanovas daug rungtynių gerai žaidžia rungtynių pabaigose. Ar jis ir yra tas, kuris turi tempti komandą tokiomis akimirkomis?

– Taip. Matant, kaip jis žaidžia, kažkas turi prisiimti atsakomybę, tai kodėl gi ne kapitonas? Jis tą darė gerai ir tikiuosi, kad ir toliau tą darys.

– Per pastarąsias rungtynes sukrenta ir Igno Brazdeikio metami tritaškiai. Kiek jie leidžia laisviau kvėpuoti „Žalgirio“ puolimui?

– Manau, kad pagerėjo ne tik Igno tritaškių pataikymas. Pagerėjo jo stabilumas, tiek puolime, tiek gynyboje. Matau tai ir aš, ir jūs. Jis vienas iš tų kertinių žaidėjų, kurie žaidžia stabiliai. Tikiuosi, kad taip stabiliai žais iki sezono pabaigos.

– Buvo nelengvas laikotarpis komandai. Yra sakoma, kad pasimokyti daugiausiai galima iš pralaimėjimų, o ne pergalių. Ko „Žalgiris“ labiausiai galėtų pasimokyti iš tos pralaimėjimų serijos?

– Aš šiek tiek pakeisiu – laimėti yra žymiai smagiau nei pralaimėti. Bet be abejo, jeigu pirmos rungtynės dar buvo kažkiek fizinio nuovargio pasekmė, tai po to atsirado ir nepasitikėjimas. Nėra iš to lengva išeiti. Bet man šios rungtynės priminė mūsų sezono pradžios vienas iš pirmųjų rungtynių, prieš „Virtus“ ar „Olimpia“, kai buvo daug kovos, daug klaidų, bet tuo pačiu daug kovos iki pabaigos ir pergalė rungtynių pabaigoje.

– Minėjote, kad pagrindinė problema buvo neatkovoti kamuoliai. Kiek tai lėmė Kevarriuso Hayeso greitos pražangos ir ką daryti, kad jis išvengtų šios problemos, dažnai jį išimančios iš aikštės šį sezoną?

– Tos pražangos buvo tokios lengvos, ne kažkokios taktinės, gana pigios. Manau, kad kalbant apie kamuolius, nebuvo vien aukštaūgių problema. Buvo daug toli atšokusių kamuolių, kuriuos atkovoja ir Giedraitis, ir įžaidėjas Thompsonas, ir Sedekerskis. Problemų su kamuoliais turėjo visa komanda. Tą pavyko sutvarkyti tik rungtynių pabaigoje, kai tuos kamuolius nusiėmėme, tada atsirado ramybė.

O dėl Kevarriuso, jis ištaisė savo blogą pradžią su gynyba pabaigoje.

– Žaidėjai pabrėžė, kad komandoje per pralaimėjimų seriją vyravo pasitikėjimas vienas kitu, palaikymas. Kokios jūs metodikos laikėtės – ar buvo badymas į tai, kas nesiseka, ar palaikymas, kad esate gerame kelyje?

– Buvo visko. Buvo ir vaizdo įrašų rodymo su klaidų taisymais, buvo ir motyvacinių kalbų, kad grįžtume į savo kelią, kuriame nebuvome. Buvo ir paprasta rutina, kurios neturėjome ilgai – tai rimtos, geros treniruotės, nuo kurių gavome pasitikėjimo. Buvo ir filmas su Rose Namajunas, buvo ir jos motyvacinė kalba prieš rungtynes. Daug faktorių sukrito. Toks vaizdas, kad viską darėme gerai, nes šiandien laimėjome, o komanda atrodė besikaunanti, kaip ir visada.

– Kalbant apie ypatingą viešnią prieš rungtynes, ar buvo minčių jos neįsileisti, nes visi jau kaupiasi rungtynėms? Kaip pasiteisino jos kalba ir kokie Rose žodžiai įstrigo?

– Pirmiausia, savo pavyzdžiu ji įrodė, kad žmogaus maksimumas neturi ribų. Turėjusi daug pakilimų ir nuopuolių, labai daug pasiekusi. Kažkiek, be abejo, savaitės eigoje limitavome susitikimus, bet filmo peržiūros neatšaukėme, ėjome žiūrėti, o po jo buvo labai gera proga, kai ji atėjo ir šiek tiek mus įkvėpė.

– Padarėte du pakeitimus starto penkete. A.Butkevičiaus įleidimas turbūt nenustebino dėl gynybos prieš M.Howardą, o kokia buvo idėja ir ko tikėjotės iš L.Lekavičiaus?

– Turbūt ir patys bandote suprasti. Mūsų puolimas nebuvo toks gyvas, nebuvo rezultatyvus. Mes nusprendėme leisti Luką, tuo labiau, kad pradėjome su dviem gynybiniais kraštais – Ulanovu ir Arnu. Norėjosi šiek tiek gyvybės puolime ir Lukas tą davė. Manau, kad gerai sureagavome ir rungtynių pradžia davė impulsą, davė kažkiek lengvų taškų. Manau, kad šitas žingsnis pasiteisino.

– Dar vienos neįkvepiančios Achille Polonaros rungtynės. Kodėl jis kol kas stringa ir kaip jam įsipaišyti į „Žalgirio“ žaidimą?

– Man svarbus kiekvienas mano žaidėjas, bet šiandien svarbiausias dalykas, kad mes laimėjome. Manau, kad Achille įsipaišys. Jis turi galimybių, turi patirties. Mes juo tikime ir tikimės, kad jis įsipaišys ir pagaus ritmą bei duos naudos.

– Minėjote, kad I.Brazdeikis pastaruoju metu priima geresnius sprendimus, bet paskutines keturias minutes žaidėte be jo. Kodėl rinkotės penketą be jo?

– Pabaigoje buvome nusprendę, kad pradėsime žaidimą „gynyba – puolimas“. Laikėme gynyboje aukštesnius, galinčius keistis žaidėjus. O puolime planavome įmesti Igną ir Luką, bet taip išėjo, kad apsigindavome ir eidavome mesti baudas ar panašiai, o tada vėl tekdavo gintis. Laikėme gynybinį penketą, Ignas buvo pasiruošęs išeiti ir padėti, bet manau, kad tai irgi pasiteisino.

– Kaip pačiam atrodė Kevarriuso Hayeso blokas pabaigoje, kuris buvo tarsi pamatas atsispiriant link pergalės?

– Kaip ir visų mūsų, tai yra jo veidas. Atletiškas Tadas labai įsibėgėjo ir atrodė grėsmingai, bet Kevarriusas padarė savo darbą. Padarė jei ne pirmą, tai top trejeto bloką. Ir labai svarbų. Kaip minėjau prieš tai, jis padarė klaidų, pigiai išsibaudavo, gynyboje darė klaidų, bet pabaigoje atpirko tiek su bloku, tiek su atkovotais kamuoliais, tiek su gynyba.