Raminta Naujanytė-Bjelle: „Bandžiau nebedainuoti – velniškai sunku“

Raminta, kai kurie menininkai, paklausti, kodėl pasirinko vieną ar kitą meno šaką, neranda aiškių priežasčių. O tu ar kada mėginai užčiuopti, kodėl pasirinkai kompozitorės ir atlikėjos kelią? Kas tave taip patraukė muzikos link?

Mėginau daugybę sričių – nepadėjo. Iš pradžių muzika man neatrodė gyvenimo tikslas. Visa širdimi norėjau būti politikoje, valdžios organuose. Buvau savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė, gimnazijos prezidentė, jaunimo apskritojo stalo narė, net nebepamenu visų pareigybių. Bet man labai greitai atsibodo, nesupratau, kaip tokio pobūdžio valdymo sistema gali būti naudinga ir reikalinga žmonėms. Nuoširdžiai.

Tuomet mėginau organizuoti renginius. Patiko, patinka, bet neužtenka. Bandžiau tapti dirigente – ne visai patiko. Bandžiau nebedainuoti – velniškai sunku. Nepavyko. Norisi dainuoti. Vis dar ieškau skambesio, kuris viduje daužosi ir neleidžia numirti. Visada ir ieškosiu.

Neseniai mėginau dirbti finansų srityje, kurį laiką dirbau su kavos menu, dabar pardavinėju muzikos instrumentus. Aš vis dar kas dieną bėgu nuo savo paskirties. Nes negaliu patikėti, kad man taip pasisekė.

Kaip tave dažniausiai aplanko muzikinės idėjos: pati jas pasikvieti, ar dažniau kūrybinės mintys užklumpa netikėtai?

Jos paskambina kada nori. Bet ir pakelia ragelį, kai aš joms perskambinu.

Reikia tik užsirašyti, kad nepamirščiau. Nebūtina tą pačią akimirką, kai sugalvoji idėja, pulti jos įgyvendinti. Bet būtina tą idėją užsirašyti, įsirašyti. Šimtai milijonų hitų ir labai skambių frazių išnyko, pasakius sau: „tikrai prisiminsiu“.

Kai pagaunu įspūdį, antras etapas yra kūrybinis procesas. Jis ne toks žavus, reikalauja šiek tiek kantrybės. O trečias etapas yra idėjos įgyvendinimas. Jis visada būna svarbiausias ir dažnai labai kitoks, nei tikėjaisi. Tai irgi maloniai stebina.

Šimtai milijonų hitų ir labai skambių frazių išnyko, pasakius sau: „tikrai prisiminsiu“. Būtina tą idėją užsirašyti

Ką tavo gyvenime pakeitė televizijos projektai, kuriuose dalyvavai?

Pakeitė naivų tikėjimą, kad televizijos projektuose galima išmokti ką nors naudingo. Jei gyvenime trūksta potyrių – keliauk, išeik iš komforto zonos arba sukurk ką nors fantastiško. Dar galima padėti žmonėms, nes pagalbos visada kam nors reikia. Televizijos projektai – kaip pusfabrikatinis maistas iš parduotuvės: pavalgai ir apsinuodyji vienu metu. Pasisotini, bet naudingų medžiagų ten mažiau nei kenksmingų.

Jei galėtum keliauti laiku, ar keliautum keisti kokių nors praeities pasirinkimų? O gal kada mėginai įsivaizduoti, kaip atrodys pasaulis, kuriame gyvens ateities Bjelle?

Jei galėčiau – būtinai bent kartą iš smalsumo nukeliaučiau. Jei nukeliaučiau – nieko nekeisčiau, nes per daug bijočiau ką nors sugadinti.

Ateities Bjellę visada įsivaizduoju geresnę, nei ji tampa po kelių metų. Visada noriu būti daugiau ir geriau. Bet džiaugiuosi, kad vis dar noriu tobulėti, žodžio „tobulėti“ reikšmė nuolat keičiasi.

Esi aktyvi ir, regis, visad skubanti: greta mokslų radai laiko ir kiek netikėtoms veikloms, viena jų – pianinų restauravimas. Kodėl to ėmeisi?

Čia tarsi slaptos svajonės išsipildymas. Vaikystėje stebėdavau kaip derintojas taiso pianiną. Ir tėčiui padėdavau įkalti vinį. O šis hobis yra vienas geriausių. Visiškai kiti pojūčiai kai techniškai taisai garsą. Malonumas gydyti pianinus!

Šią vasarą dienos šviesą išvydo tavo kurti paveikslai. Ar dailė papildo muziką, ar yra dar viena lygiagrečiai traukianti veikla, kurią vis tobulini?

Dažnai muziką matau vizualiai. Esu viena iš tų, kuri jaučia muziką vaizdinių asocijacijomis. Turbūt todėl ir pasinėriau į tapybos terapiją. Paskutinis mano darbas – išpaišytas ir apipavidalintas pianinas. Norėčiau sakyti, kad dailė ir muzika yra atskiros sritys, bet taip nebėra. Mano kanklės žalios, o pianinas mėlynas.

Kokioms veikloms dar uždegtum žalią šviesą?

Norėčiau išmėginti dar tris sritis: mokytis šokti, sukurti apps’ą (programėlę muzikos mokymuisi) ir užsiimti muzikos terapija – gydyti žmones garsu. Yra dar daugybė veiklų, kurias norėčiau išmėginti.

Netrukus grįši į sceną su nauja programa, nauja grupe ir nauju klausimu: „Kas Tu toks?“. Ar dažnai gyvenime klausinėji?

Labai dažnai, ir kuo toliau tuo dažniau klausiu savęs, ne tik kitų. Kas dieną stebiuosi gyvenimu ir klausinėju. Kas vakarą stebiuosi savimi, todėl ir nenustoju klausinėti.

Kokią Bjellę išgirsime lapkričio 28 dieną klube „Tamsta“?

Kokia būsiu – šito neįtraukiu į planą. Aš darau, o kokia toji Bjelle – dabar pasakojate jūs. Visi grupės nariai – nauji, magiški žmonės. Užburiam vieni kitus per repeticijas. Būgnais groja Aleksandras Rogoža, elektrine gitara – Mantas Zigmantas, bosine gitara – Ernest Germanovič, klavišais – Kasparas Meginis, back vokalai – Teresė ir Milda Andrijauskaitės. Mes tokie skirting, ir taip gera būti kartu!