Rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei UNESCO įvertintą knygnešystę išpildyti padėjo ir dizaineris Juozas Statkevičius
Artėjant ypatingam Lietuvos prisistatymui tarptautinėje Londono knygų mugėje, kovo 16-ąją Jungtinės Karalystės sostinėje buvo minima Knygnešio diena: naujoji knygnešių karta pristatė į britų leidyklas, laikraščių, portalų ir radijo redakcijas, knygynus, literatūros festivalių ir kitų organizacijų būstines kultūrinę „kontrabandą“ – pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje išleistas Lietuvos autorių knygas.
„Kontrabandininkų“ desantas atrodė įspūdingai, tarp jų – Londono knygų mugės Dienos autorė Kristina Sabaliauskaitė. Ji su kitais knygnešiais buvo pasirėdžiusi dizainerio Juozo Statkevičiaus kostiumais iš jo 2017 m. pavasario-vasaros kolekcijos, įkvėptos tautinio paveldo, kuriuos Lietuvos mados kūrėjas paskolino specialiai šiam renginiui, praneša lithuanianculture.lt.
2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų, tad lietuvių kūrėjo kurti drabužiai šios dienos knygnešiams padėjo perteikti britams reikiamą nuotaiką ir mintį.
Londono knygų mugė vyks balandžio 10-12 dienomis su Baltijos šalių „Market Focus“ programa.
Lietuvos Dienos autorė („Author of the Day“) Londono knygų mugėje Kristina Sabaliauskaitė pokalbyje su ilgamete BBC žurnaliste, verstinės literatūros ambasadore vadinama Rosie Goldsmith atskleidė knygnešystės fenomeną, aptarė lietuviškosios kultūrinės rezistencijos ir kitus istorinių peripetijų aspektus nuo carinės Rusijos okupacijos iki sovietmečio, kurie atsispindi JK išleidžiamų autorių – Dalios Grinkevičiūtės, Antano Škėmos, Ričardo Gavelio, Grigorijaus Kanovičiaus, Sigito Parulskio, Alvydo Šlepiko ir kt. kūryboje.
Pasak Kristinos Sabaliauskaitės, „knygnešių reiškinys yra vienas tų dalykų, kuriais Lietuva gali didžiuotis pasauliniu mastu. Spontaniškai kilęs iš pačios tautos poreikių, aprėpęs visus socialinius sluoksnius, vargšus ir pasiturinčiuosius, vyrus ir moteris, jis pasauliui liudija Lietuvos vidinę šviesą ir kultūrą. Rizikuodami gyvybe gabenome ne rūkalus, degtinę ar prekes spekuliavimui, bet maldaknyges, vadovėlius, laikraščius ir romanus – tam, kad išaugotume ne tik savo kalbą, bet ir savo sielas bei tapatybę, kad augintume vaikus tikėdami būsima laisve nuo carinės priespaudos.
Pasakojant šią istoriją britams pristatant Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje, negali nesidžiaugti įspūdžiu, kuri ši istorija jiems palieka. Tai – tiesiog unikalu. Na o mes patys tikrai galime didžiuotis, kad puoselėjame atmintį apie mūsų knygnešius, kad jų misiją pamename ir šiandien“.
„Renginio tikslas – ne tik pristatyti unikalų Lietuvos kultūros fenomeną ir iškalbingą jo istorinį, socialinį, kultūrinį kontekstą, bet ir netradiciniu būdu paskleisti tikslinei auditorijai žinią apie augantį Lietuvos literatūros vertimų skaičių, mūsų autorius ir jų kūrybą, kuri bus pristatyta balandžio 10-12 dienomis vyksiančios Londono knygų mugės Baltijos šalių „Market Focus“ programoje“, – teigė Knygnešių akciją organizuojančio Lietuvos kultūros instituto Projektų ir programų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė.
Po pirmosios renginio dalies šiandieniniai knygnešiai – daugiausiai Londone gyvenantys Lietuvos literatūros vertėjai, studentai – pasklido po miestą ir gabeno krepšius su Lietuvos autorių knygomis. Knygnešiai pasiekė ir Britanijos literatūros miestą Noridžą (Norwich), kur įsikūręs Nacionalinis rašytojų centras (Writers‘ Centre Norwich).
Be vienos labiausiai skaitomų šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, tarptautinio bestselerio „Silva rerum“ autorės Kristinos Sabaliauskaitės, Lietuvai Londono knygų mugėje atstovaus poetas, intelektualas, disidentas Tomas Venclova; tarptautinį pripažinimą pelniusi prozininkė, 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė; prozos, poezijos, dramaturgijos kūrėjas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas.
Leidybos specialistams skirtos Londono knygų mugės metu vyks ir kultūrinė programa. Trijų Baltijos šalių autoriai su Britanijos literatūrine bendruomene susitiks Britų bibliotekoje, Nacionalinėje poezijos bibliotekoje, knygynuose ir literatūros centruose.
Daugiau naujienų – Lietuvos kultūros instituto „Facebook“ paskyroje:
+123