Raudona mėsa: nuteisti ar išteisinti?
Sveikos mitybos šalininkai sunerimo dėl neseniai pasirodžiusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareiškimo, kuriame raudona mėsa yra įvardijama kaip vienas iš onkologines žarnyno ligas skatinančių faktorių, o perdirbtos mėsos produktai (dešrelės, kumpis ir kiti perdirbti mėsos gaminiai) patenka į šiuos susirgimus sukeliančių medžiagų sąrašą.
Taip pat skaitykite: Paprasti patarimai, kurie padės apsisaugoti nuo vėžio
Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys yra trečia pagal mirtingumą ir dažniausiai pasitaikanti vėžio rūšis Jungtinėse Valstijose. Tad ar tikrai turėtume vengti raudonos mėsos bei perdirbtų mėsos produktų, užimančių didžiąją dalį lietuvių mitybos raciono?
Neskubėkite vertinti
Anot „Natural Pharmaceuticals“ eksperto ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) docento Ramučio Kairaičio, visų pirma derėtų atidžiau peržvelgti šio tyrimo išvadas.
Raudonos mėsos visiškai atsisakyti nereikia – tyrime minima susirgimų rizika daugiau susijusi su kiekiu ir paruošimo būdu, nei su mėsos vartojimu ar nevartojimu. Tuo tarpu perdirbtos mėsos gaminių vertėtų vartoti kuo mažiau.
„Dažnas perdirbtos mėsos produktų vartojimas kelis kartus padidina žarnyno vėžinių susirgimų riziką. Kuo mažiau chemiškai apdorota mėsa, tuo mažesnė tikimybė susirgti piktybine liga“, – įsitikinęs R. Kairaitis.
Vartokite saikingai
Raudonoje mėsoje gausu hemoglobino, nulemiančio mėsos spalvą ir teigiamą poveikį organizmui. Esant jo trūkumui gali sutrikti organų ir audinių aprūpinimas deguonimi, išsivystyti mažakraujystė. Todėl žmonėms, kuriems trūksta geležies, raudona mėsa – puiki išeitis papildyti šio mineralo atsargas organizme. Svarbiausia – nepiktnaudžiauti.
„Raudoną mėsą į savo valgiaraštį reikėtų įtraukti bent 1–2 kartus per savaitę, kad aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis ir neviršyti rekomenduojamų normų“, – teigė ekspertas.
Taip pat skaitykite: Visas sąrašas: 116 dalykų, kurie gali jums sukelti vėžį
Nekepkite atviroje liepsnoje
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, jog net ir pati sveikiausia mėsa, netinkamai paruošta, gali prarasti savo maistingumą ir kelti pavojų sveikatai. Nustatyta, kad baltymus, kurių šaltinis – mėsa, kaitinant ilgesnį laiką aukštoje temperatūroje susidaro tam tikros kancerogeninės medžiagos, kurios gali tapti piktybinės ligos pranašu.
Kepant mėsą ant atviros ugnies nuo varvančių riebalų susidaro dūmai, kurie rūkdami lieka ant mėsos. Ne veltui sakoma, kad toks mėsos ruošimo būdas – „žaidimas su ugnimi“. Mėsą, anot R. Kairaičio, patartina ruošti žemesnėje temperatūroje, vengti papildomų riebalų pertekliaus. O geriausia išeitis – atsisakyti keptų patiekalų arba į valgiaraštį kartu su mėsa įtraukti kuo daugiau skaidulų bei antioksidantų turinčių maisto produktų, pavyzdžiui šviežių daržovių, vaisių, kurie neutralizuotų kancerogenus.
„Taip pat labai svarbu įsidėmėti, kad kancerogeninį poveikį turintys maisto produktai yra ne vienintelė vėžinių susirgimų priežastis“, – akcentavo ekspertas.