Reabilitacija keičiasi: daugiau tikslumo ir aktyvaus įsitraukimo
Reabilitacija daugeliui vis dar pirmiausia asocijuojasi su procedūromis po operacijos ar traumos. Tačiau šiandien požiūris į ją keičiasi. Vis daugiau dėmesio skiriama tiksliam žmogaus fizinės būklės įvertinimui, aktyviam jo įsitraukimui ir aiškiam tikslui – padėti saugiai grįžti į kasdienį gyvenimą, darbą ar sportą.
Tokiu principu vystomas ir „Hila“ reabilitacijos bei sporto medicinos centrų tinklas. Šiemet nauji centrai duris atvėrė Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Naujausias jų įsikūrė Dariaus ir Girėno stadione. Į daugiau nei 700 kv. metrų ploto centrą investuota daugiau nei 1,4 mln. eurų.
Pasak „Hila“ reabilitacijos centrų vadovo Tado Puzaros, šiandien reabilitacijoje vis svarbiau suprasti, kas konkrečiai riboja žmogaus judėjimą ir kokio rezultato jis siekia.
„Tas pats nugaros ar kelio skausmas dviem žmonėms nebūtinai reiškia tą pačią problemą. Vienam svarbiausia po operacijos vėl savarankiškai judėti, kitam – be skausmo grįžti į darbą, trečiam – sportuoti tokiu pačiu intensyvumu kaip anksčiau. Todėl reabilitaciją pradedame nuo žmogaus būklės įvertinimo ir aiškaus tikslo“, – sako T. Puzara.
Gydymas prasideda nuo įvertinimo
Naujajame Kauno centre reabilitacija pradedama gydytojo konsultacija ir, atsižvelgiant į žmogaus būklę, reikalingais tyrimais. Vertinama judėjimo funkcija, pusiausvyra, jėga, kūno svorio pasiskirstymas ir kiti fizinės būklės rodikliai.
Tam įrengta atskira instrumentinių tyrimų zona, kurioje naudojamos „Technogym Check-up“ ir VALD sistemos. „Technogym Check-up“ leidžia kompleksiškai įvertinti fizinę būklę ir judėjimo funkciją, o VALD sistema padeda įvertinti pusiausvyrą, kūno svorio pasiskirstymą ir laikysenos kontrolę. Tyrimus kartojant galima palyginti rezultatus ir stebėti, kaip keičiasi žmogaus būklė.
„Savijauta išlieka labai svarbi, tačiau šiandien ją galime papildyti objektyviais duomenimis. Jie padeda tiksliau suprasti, kas riboja judėjimą, parinkti tinkamą fizinį krūvį ir matyti, ar pasirinkta reabilitacijos kryptis duoda rezultatą“, – sako „Hila“ reabilitacijos centrų vadovas.
Daugiau aktyvaus žmogaus įsitraukimo
Keičiasi ir pats reabilitacijos procesas. Masažas, fizioterapija bei kitos procedūros išlieka jo dalimi, tačiau vis daugiau reikšmės tenka kineziterapijai, aktyviam judėjimui ir palaipsniui didinamam fiziniam krūviui.
Funkcinėse ir individualiose kineziterapijos zonose Kauno centre naudojama „Redcord“ įranga. Aktyvios kineziterapijos treniruotėms įdiegta dirbtiniu intelektu valdoma „Technogym Biocircuit“ sistema, leidžianti individualiai pritaikyti fizinį krūvį ir stebėti pažangą.
„Reabilitacijos tikslas nėra vien sumažinti skausmą. Svarbu atkurti sutrikusią funkciją, sustiprinti kūną ir padėti žmogui saugiai grįžti prie įprastos veiklos. Dėl to labai svarbus tampa ir paties paciento įsitraukimas“, – teigia T. Puzara.
Po ortopedinės operacijos pirmiausia gali reikėti atkurti sąnario paslankumą ir pagrindinius judesius, vėliau – stiprinti raumenis. Esant lėtiniam nugaros skausmui daugiau dėmesio gali būti skiriama judesių kontrolei ir fizinio aktyvumo įpročiams, o sportuojančiam žmogui – saugiam grįžimui į treniruotes ar varžybas.
Reabilitacijos poreikis gerokai platesnis
Nors naujasis centras įsikūrė Dariaus ir Girėno stadione, profesionalūs bei mėgėjai sportininkai sudaro tik dalį jo pacientų. Čia taip pat teikiama pagalba žmonėms po ortopedinių operacijų ir traumų, patiriantiems nugaros, sąnarių ar kitus judamojo aparato skausmus, norintiems įvertinti savo fizinę būklę ar saugiai didinti aktyvumą.
„Kaunas turi stiprią sporto bendruomenę, todėl tokia vieta centrui yra natūrali. Tačiau reabilitacijos poreikis gerokai platesnis. Į mūsų centrus ateina labai skirtingi žmonės, kurių bendras tikslas – vėl laisviau judėti ir grįžti prie sau svarbios veiklos“, – sako T. Puzara.
Kauno centras tapo septintuoju „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centru Lietuvoje. Penki centrai veikia Vilniuje, vienas – Klaipėdoje. Šiemet į naujus centrus Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune bendrai investuota daugiau nei 5,6 mln. eurų.
+3