Renkamės maistą kūdikiui: natūralumas svarbesnis kriterijus nei kaina
Renkantis kūdikių maistą, tėvams Lietuvoje labiau rūpi ne kaina, o tai, iš ko jų perkamas produktas pagamintas. Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimo duomenys, didžiausią įtaką jų pasirinkimui darantys informacijos šaltiniai yra gydytojo ir šeimos ar draugų rekomendacijos.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį lietuviai renka maistą savo atžaloms, – jo sudėtis. Net 41 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad jiems svarbu, jog kūdikiui perkamas maistas būtų ekologiškas, natūralus. 38 proc. rūpėjo, kad maistas būtų pagamintas saugiu būdu ir iš saugių ingredientų, o 35 proc. – skonis bei kvapas, kuris patinka vaikui. Produkto kaina buvo svarbi tik 26 proc. tėvų apsisprendimui.
„Sveika gyvensena besirūpinantys vartotojai vis dažniau ieško natūralių, kiek įmanoma mažiau perdirbtų maisto produktų. Ši tendencija dar labiau išryškėja, kuomet kalba pasisuka apie kūdikių mitybą. Didelė dalis tėvų siekia pratinti savo atžalas prie sveiko maisto, nors šis kartais gali kainuoti brangiau“, – sakė Asta Ivanauskienė, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.
Taip pat skaitykite: Sportas gimus vaikui: nuo kada, kiek ir kaip sportuoti?
Pasak A. Ivanauskienės, tendencijos kaimyninėje Latvijoje – gana artimos užfiksuotoms Lietuvoje. Net 47 proc. tyrimo dalyvių šioje šalyje svarbu, kad kūdikiui perkamas maistas būtų natūralus. Didžiajai daliai – 43 proc. – estų buvo svarbu, kad kūdikiui patiktų jam išrinkto maisto skonis. Tuo metu ES gyventojams produkto kaina, sudėtis ir prekės ženklas buvo beveik vienodos svarbos – šiuos kriterijus įvardijo maždaug trečdalis europiečių.
Aukštus reikalavimus kūdikių maisto kokybei rodo ir tai, kad lietuviai linkę pirkti žinomų gamintojų prekės ženklais pažymėtą kūdikių maistą ir vengia parduotuvių prekės ženklų. Tokio kūdikių maisto niekada neperkantys teigia net 46 proc. lietuvių, 33 proc. estų ir 27 proc. latvių.
Kaip rodo tyrimo duomenys, 53 proc. Lietuvos vartotojų, pirkdami maistą kūdikiui, rinkosi norimu prekės ženklu pažymėtą kūdikių maistą nepriklausomai nuo jo kainos. Tokių gyventojų Latvijoje buvo 52 proc., Estijoje – 33 proc., o visoje ES – 42 proc.
Padeda draugų ir gydytojų rekomendacijos
„Kūdikio mityba besirūpinantys tėvai Lietuvoje buvo linkę tartis su gydytojais ir patirtimi besidalinančiais šeimos nariais ar draugais. Tyrimo duomenimis, didžiausią įtaką maistą kūdikiui rinkusiems gyventojams padarė būtent jų patarimai. Tiek vienų, tiek kitų suteikta informacija apsispręsti padėjo 42 proc. tėvų. 25 proc. jų sakė, kad sprendimą lėmė parduotuvių lentynose rastas asortimentas“, – sakė A. Ivanauskienė.
Anot jos, panaši situacija Latvijoje, kur gydytojo patarimai lėmė 43 proc. kūdikių maistą pirkusių tėvų pasirinkimą. Tokia pat dalis pasikliovė šeimos ir draugų rekomendacijomis. Tuo metu didžioji dalis – 38 proc. – Estijos vartotojų teigė, kad jų pasirinkimui didžiausią įtaką turėjo pasiūla parduotuvių lentynose. Kiek daugiau nei trečdalis jų maistą mažyliams pirko pasitarę su draugais.
Pirmą kartą kūdikiui išrinktą maistą kitu keitė 78 proc. Lietuvos vartotojų. Jų dalis Latvijoje sudarė 79 proc., Estijoje – 59 proc., o visoje ES – 71 proc. Gautos rekomendacijos buvo vienas iš veiksnių, lėmusių tokį tėvų sprendimą. Šeimos ir draugų patarimai įtakos turėjo tokiam 43 proc. Latvijos ir 31 proc. Lietuvos vartotojų sprendimui. Tokių gyventojų Estijoje buvo 16 proc.
Tyrimą apie vartotojų įpročius, renkantis prekes kūdikiams, atliko rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“. Jo metu buvo apklausti interneto vartotojai 60 šalių.