Janina Lapinskaitė 2021-aisiais davė atvirą interviu žurnalui „Legendos“ – apie provincialės sėklą, režisūrą – „ne moterims“ ir tą vakarą, kai pirmą kartą išvydo savo vyrą Algimantą Puipą.
Kadaise septyniolikos atvažiuoti į Vilnių ir drąsiai stoti į pirmąjį televizijos režisierių kursą tuometėje konservatorijoje reikėjo drąsos?
Taip, tada daug kam atrodė, kad režisūra – ne moterims. Buvau mergina iš provincijos, pirmą kartą atidardėjusi traukiniu į Vilnių su nutrintu lagaminėliu ir iškart apgauta taksisto – jis mane vežiojo ratais... Kai esi jaunas, daug negalvoji: „O kas bus? Ar aš tą padarysiu?“ Daug ko nežinai, o kai nežinai, kad kas nors blogo gali įvykti, tai gal ir neįvyksta. Konkursas buvo milžiniškas – iš daugiau nei šimto atrinko tik dešimt. Ir aš nepakliuvau tarp jų!
Pamenate tą vakarą ar popietę, kai pirmą kartą pamatėte savo vyrą?
Apie Algimantą Puipą jau buvau girdėjusi, bet kažkodėl maniau, kad kino žmonės labai arogantiški ir, aišku, jis toks pats. Kai viena kino kritikė pakvietė į vakarėlį ir pasakė, kad ten bus Puipa, net nenorėjau eiti. Vis dėlto nuėjau, pamačiau. Įstrigo jo įdėmus vaiskiai mėlynų akių žvilgsnis.
Įsivaizdavau, kad kino žmonės daug protingesni už mane, o jis dar vilnietis ir dar Maskvoje mokslus baigęs... Atrodė, pradėsiu kalbėti ir jis