Rimantė Kulvinskytė. Ką galvoja vyrai?
Jeigu jo didysis kojos pirštas nukreiptas į tave, vadinasi, jam patinki. Jeigu jo kojos sukryžiuotos, jis dar nepasirengęs tavęs supažindinti su savo tėvais. Jeigu jis nusišypso, kaskart tave pamatęs virtuvėje, žinok, tai meilė. Tokiais ir panašiais „faktais“ manipuliuoja moterims skirti žurnalai. O aš galiu pasakyti tik tiek: jeigu jis, kalbėdamas su tavimi, pasikaso kirkšnį, vadinasi, jūs mažiausiai porą metų kartu. Ir kai jis spokso į lubas, o paklaustas, apie ką galvoja, atsako „nieko“, žinokite, dažniausiai jis apie nieką negalvoja, tiksliau, galvoja: „Lubos, lubos, lubos.“
Bet mes, moterys, jau tokios: galvodamos, ką galvoja vyrai, praleidžiame daugiau laiko, negu jie išvis galvoja.
Nežinau, savo laimei ar savo vyro nelaimei, porą metų teko pabuvoti vyro galvoje – dirbau žurnale „Playboy“, kur iš manęs pirmiausia buvo prašoma galvoti kaip vyrui. Ką tai reiškia? Tai reiškia: trumpai, aiškiai, konkrečiai, be pagražinimų. Paprasčiausias palyginimas: moterys kalba romanais, vyrai – laikraščių antraštėmis, o pačius straipsnius jie dažniausiai palieka savo urve, t. y. galvoje. Tad nėra ko stebėtis, kai vieną dieną jūsų vyras „savanaudiškai“ ir „nepasitaręs“ praneš, jog jūs kraustotės į Lentvarį: jeigu mes, moterys, dienų dienas galime kalbėti apie tai, kokios esame nelaimingos darbe ir kaip mus apkrauna viršininkas, ir nieko dėl to nedaryti, vyras, savo ruožtu, viską suvirškins tyliai, o garsiai prabils tik apie problemos sprendimą.
Juk jie tūkstančius metų praleido tyloje, pasalose laukdami grobio, medžiodami žvėris ir tįsdami mėsą namo, o įpročių, žinia, taip lengvai nepakeisi. Verčiau jau pačiai kartais virsti medžioklės objektu: įlįsti į elegantišką suknelę, imtis mėgstamos veiklos, būti sau, ne tik dėl jo.
Juk jie tūkstančius metų praleido tyloje, pasalose laukdami grobio, medžiodami žvėris ir tįsdami mėsą namo, o įpročių, žinia, taip lengvai nepakeisi. Verčiau jau pačiai kartais virsti medžioklės objektu: įlįsti į elegantišką suknelę, imtis mėgstamos veiklos, būti sau, ne tik dėl jo.
Jūs tapsite nepriklausoma ir laisva kaip gazelė, o jis turės pasitempti, kad sumedžiotų šį laimikį. Ir rašydama „gazelė“ visai neturiu omenyje lieknumo – taip, vyrai myli akimis, bet kiekvieno skonis skirtingas. Jeigu vyras yra su jumis, jūs jam graži. Jei jis jums priekaištauja dėl svorio, verčiau apsvarstykite savo santykius, o ne naują dietą.
Nes jeigu čia ir dabar vyrai imtų galvoti garsiai, pirmiausia pasakytų: nustok knibinėti tas salotas ir užsisakyk desertą. Jei nori. Kam meluoti man ir sau? Apsimestinis nevalgumas – tas pats kas dirbtinis įdegis ar suvaidintas orgazmas – ilgai neveiks. Juolab kad, pasak statistikos, trys iš keturių vyrų verčiau bus su savimi pasitikinčia putlute nei nuolat dėl išvaizdos susirūpinusia manekene. Ir tikrai neverta kaip Oksanai ar Kristinai keltis anksčiau negu vyras, kad jis, neduokdie, nepamatytų jūsų be makiažo. Leisdamos jam pamatyti save tokią, kaip Dievas sukūrė, parodote, kad pasitikite savimi ir juo, tad šalia galite būti ir be kaukės: pažeidžiama ir švelni, tokia, kurią norisi susukti į pūkinę antklodę ir niekam neleisti nuskriausti.
Bet pasitikėjimas savimi – tai ne tik išvaizda, tai ir žinojimas, ko nori. „Eee, man gal ką nors su gazu...“ ar „man, prašau, sidro, geriausia būtų, jei turite airiško perio, atskirai ledo, šiaudelio nereikia“? Taip, vyrams patinka mus globoti ir mumis rūpintis, bet jeigu jo gležnutė ledi trinkteli kumščiu ar, dar geriau, dabar ir čia išsprendžia kilusią problemą, vyras neliks abejingas. Taip pat neliks abejingas apnuogintiems, saulės nubučiuotiems pečiams ar pagalbos prašymui, o jei abu ingredientai valgomi kartu – dar geriau! Tiesa, joks vyras vaikščiojimo po parduotuves nepavadins laisvalaikio praleidimo būdu – tai yra namų ruošos dalis. Ir retas kuris sustos paklausti kelio. Nes jiems tiesiog patinka važiuoti. Bet kur. O jeigu manai, kad jis drasko greičio pedalą, tau reikėtų pamatyti, kaip jis vairuoja, kai tavęs nėra šalia. Ir meluoja jis kartais tik dėl to, kad tavęs neskaudintų. Ir pykti čia nėra ko – mes pačios ne visada norime girdėti tiesą. Ypač kai matuojamės tą mini sijoną po ilgos žiemos ant sofos.
Beje, jei jums rimtai rūpi jo nuomonė dėl to, ką turėtumėte vilkėti, duokite jam pasirinkti iš kelių variantų – didelė tikimybė, kad jis norės pareikšti savo nuomonę, ypač jei tuos variantus pakeisite jam matant. Ir iš lėto.
Jeigu jau pradėjo suktis mintys apie seksą, negaliu nepacituoti bičiulio, kad moterys žodžius „gera lovoje“ supranta kaip „špagatą padarančią Kamasutros profesorę“, o iš tiesų tas gerumas susideda iš trijų dalykų: iniciatyvos ar bent jau entuziazmo, gero humoro jausmo ir... kartais... kantrybės.
Prajuokink jį, ir jis tave pamils, gamink jam, ir jis kaskart bus laimingas, neskambink jam į darbą paplepėti, nes jis, kalbėdamas su tavimi, vis tiek tikrinsis elektroninį paštą. Jis džiaugsis, jei gersi alų ir žiūrėsi visas rinktinės varžybas per olimpiadą, bet tave mylės dar labiau, jei leisi jam tai daryti vyriškoje kompanijoje.
O kaipgi mes ir mūsų norai? Mažytė paslaptis. Visi jie – komplimentuose. Mes, moterys, žinome, kad komplimentai ne visada kalba tiesą, o štai vyrai juos priima už rimtą pinigą. Norite, kad jis imtų sportuoti? Pagirkite jo pečius ir pasakykite, jog tam, kad išryškėtų jo raumenys, reikia tik kelių atsispaudimų. Na, o kol jis sportuos, pasimėgaukite gabalėliu šokoladinio pyrago – kas, kad mūsų antrosios pusės galvoja, jog viskas, apie ką svajoja moteris, yra tobulas vyras, – mes žinome, kad mūsų svajonė – valgyti ir nestorėti.