Rinkimų debatuose – parodijų šou: M.Bertulis vaidino V.Matijošaičio brolį dvynį

Pernai gruodį Kauno miesto savivaldybėje turėjo įvykti spaudos konferencija, kurioje Kauno miesto savivaldybės meras V.Matijošaitis, administracijos direktorius Tadas Metelionis ir Centrinio viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė turėjo komentuoti Seimo antikorupcijos komisijos tyrimą, kuriuo nustatytos, tyrimo grupės manymu, savivaldybėje esančios korupcijos apraiškos.

Žadėta atsakyti į visus pastaruoju metu visuomenėje kilusius aštrius klausimus, tačiau spaudos konferencija paskutinę akimirką buvo atšaukta nepaaiškinus priežasčių. Iš pradžių tikinta, kad spaudos konferencija tik nukelta, tačiau ji neįvyko iki šiol.

Tai, ar V.Matijošaitis dalyvaus trečiadienio vakarą suplanuotuose debatuose (tai antroji laida, skirta pasisakyti kandidatams į Kauno miesto merus), taip pat nebuvo aišku iki pat renginio pradžios.

Kaip trečiadienio popietę 15min teigė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius, nors „tuo pat metu V.Matijošaitis turi priėmimą Estijos ambasadorės kvietimu, labiau tikėtina, kad vyks į debatus“.

Persirengė V.Matijošaičiu

Debatuose galiausiai jis pasirodė ir iškart sulaukė varžovo akibrokšto – Laisvės partijos atstovas Mantas Bertulis makiažu save „pasisendino“, „pasipuošė“ dirbtine plike ir net apsirengė panašiais rūbais į dabartinio mero.

Anksčiau V.Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės Komunikacijos skyriuje dirbęs ir miesto bei valdžios teigiamą įvaizdį pats kūręs M.Bertulis save pristatė kaip geresnį ir jaunesnį V.Matijošaičio dvynį brolį.

„Esu geresnis brolis dvynys Visvaldo Matijošaičio. Yra toks mitas, kad Laisvės partija yra jaunimo partija, noriu pabrėžti, kad tikrai ne“, – sarkastiškai savo kalbą pradėjo Laisvės partijos atstovas.

Laidos metu V.Matijošaitis mestelėjo jam tik tokią repliką: „Gal nediskutuojam, tu man juokingas esi“. Atsakydamas į kritiką Kauno meras paklausė oponento, ar „galvą pasišukavęs“ M.Bertulis jau mano žinantis, ką jis, V.Matijošaitis, mąsto, mėgsta ir nemėgsta.

Atsakydamas į debatų klausimą dėl to, ar būdamas miesto meru, jeigu Kaune vėl būtų rengiamos „Pride“ eitynės, svarstytų galimybę neišduoti leidimo, M.Bertulis pavadino dabartinį Kauno merą homofobu ir pasinaudojo proga užduoti klausimą, kada V.Matijošaičio šeimos verslas išeis iš agresorės Rusijos. Į tai V.Matijošaitis replikuoti nepanoro.

„Labai gaila, kad už dviejų dienų bus metinės Ukrainos karo su Rusija, o mes vis dar turime merą, kuris nesugeba išeiti, meluoja žmonėms dėl išėjimo terminų, nesišneka su bendruomenėmis. Aš labai tikiuosi, kad žmonės atsižvelgs į tai, jog taip, yra gerai darbai, bet tuo pačiu miestui yra gėda turėti tokį merą, tokią asmenybę, kuri nesiskaito su savo miesto gyventojais. Manau, kad dabartinis meras nemyli savo miesto, myli pinigus“, – tikino M.Bertulis.

„Žmogui, matyt, manyti yra būdinga. Tai ir pasilik prie savo nuomonių. Ką aš darau, žinau, ką darau“, – atsakė V.Matijošaitis.

M.Bertulis siūlė jam pasikalbėti ir apie galimai neskaidrias sklypų supirkimo schemas, kurias vykdė Matijošaičių šeimos nariai. Į tai Kauno meras atsakė: „Jei būtų nors per tiek teisybės, ką pats kalbi, turbūt jau prieš 8 metus būčiau pasodintas, atsėdėjęs ir išėjęs. Nekalbėkim nesąmonių“.

Diskutuota apie tiltų būklę

Be V.Matijošaičio („Vieningas Kaunas“) ir M.Bertulio (Laisvės partija), debatuose dalyvavo Nijolė Putrienė (Liberalų sąjūdis), Marijus Velička (Darbo partija), Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) bei Rūta Zabielienė (Tautos ir teisingumo sąjunga).

Pirmiausiai kandidatams į Kauno merus užduotas klausimas dėl tiltų, viadukų tvarkymo bei priežiūros – ar reikėtų keisti tvarką ir daugiau galių šioje srityje suteikti Kauno savivaldybei, kai pastaruoju metu kilo problemų dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimų tiltų būklės. Štai ir Kaune pavojingai įgriuvo griaunamas Kleboniškio tiltas, dėl to gali tekti net apriboti eismą pagrindiniu šalies greitkeliu.

Pasak M.Bertulio, įvykis Kaune – išimtis iš taisyklės, tokių klaidų neturėtų pasikartoti. LAKD atstovai neva patikinę, kad įgriuvusi dalis bus pašalinta per savaitę, tad didelių pokyčių daryti nereiktų.

V.Matijošaitis teigė tikintis Kauno statybininkais ir kelių direkcija – jie yra profesionalai, tad jie ir turėtų toliau valdyti pagrindines šalies magistrales.

N.Putrienė taip pat abejojo, kad miestas turėtų perimti valstybinės reikšmės kelius savo atsakomybėn. Mieste ir taip gausu neasfaltuotų gatvių, kuriomis reikia pasirūpinti.

M.Velička taip pat buvo kategoriškai prieš. Pasak pastarojo, tokios naštos miesto biudžetas nepaneštų. Tiesa, jis pripažino, kad Kaune trūksta „kokybiškos rangos“. Į tai V.Matijošaitis replikavo sakydamas, kad Kaune ir visoje Lietuvoje yra stiprios kelių bei tiltų priežiūros kompanijos. Kleboniškio tilto griovimo darbus atliekančios bendrovės „Kauno keliai“ vyrai, pasak jo, nebuvo dėl incidento kalti.

A.Veryga pritarė nuomonei, kad funkcijų perduoti savivaldybei nereiktų, nes tiltų tvarkymo projektai yra itin brangūs. Jis abejojo, ar savivaldybė turėtų tam pakankamos kompetencijos.

R.Zabielienė pasidžiaugė, kad panaši istorija nenutiko su Panemunės tiltu – buvo laiku rekonstruotas.

Kodėl Kaunas skaidrumo dugne?

Daugiau aistrų sukėlė kitas klausimas apie skaidrumo trūkumo bei korupcijos problemą Kaune. Naujausias „Transparency International“ tyrimas rodo, kad per dešimtmetį savivaldybių bendras skaidrumo lygis išaugo 1,5 karto visoje Lietuvoje, tačiau Kauno miesto savivaldybė rikiuojasi pačioje sąrašo pabaigoje.

„Nesutiksiu. Valdau miestą ir dirbu miestui aštunti metai. Jei pažiūrėti 8 metus prieš mano dvi kadencijas valdžiusiems... Tai akivaizdūs neatitikimai, ką jūs sakote“, – prieštaravo V.Matijošaitis, užsiminęs apie neva 12 iš savivaldybės išvestų susitepusių konservatorių.

„Pas mus vienas atvejis. Atsėdės žmogus ir išeis į laisvę“, – turėdamas omenyje pernai dėl galimo didžiausio istorijoje duoto kyšio suimtą tuometį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską, papildė Kauno meras.

N.Putrienė paprieštaravo sakydama, kad 2015 metais Kaunas tame pačiame sąraše buvo per vidurį. Dabar kauniečiams galimybės įsitraukti į sprendimų priėmimus savivaldybėje, anot jos, iš viso nėra jokios.

R.Zabielienė tepasakė, kad jai yra gėda, jog taip yra, jog bendruomenės yra eliminuojamos, iš jų atimamos patalpos. Kaunas, jos teigimu, turi visiems rodyti pavyzdį.

„Toks jausmas, kad pas mus diktatūra, vienvaldystė, ko neturėtų būti. Mere, nepykit, bet tai yra tiesa“, – į V.Matijošaitį kreipėsi oponentė.

„Kodėl turėčiau pykti? Lietuva yra laisva šalis, laisvi žmonės. Reikškite savo nuomonę, kiek norit“, – atsakė V.Matijošaitis.

M.Veličkos teigimu, V.Šiliausko sulaikymas – vienas nemaloniausių įvykių visoje Lietuvoje, įrodančių, kad klimatas Kauno savivaldybėje nėra visiškai sveikas, atsakomybę už tai turėjo prisiimti V.Matijošaitis.

„Nepasitikėjimo prideda ir tai, ką gyventojai sako, kad jie negali prisibelsti, ateiti, pasakyti, gauti atsakymų. Tai, matyt, ir verčia juos galvoti, kad yra kažkas neskaidru“, – atsakydamas į klausimą teigė A.Veryga.

Tautos ir teisingumo sąjungos atstovė taip pat negailėjo V.Matijošaičiui kritikos dėl nebendravimo su bendruomenėmis.

„Jūs, atvirkščiai, pirmiausiai su buldozeriu atvažiuojat, nustumdot viską, o bendruomenės lieka už borto. <...> Taip negalima, mere“, – stebėjosi R.Zabielienė.

„Nematau prasmės replikuoti, nes jei nusiperki, tai nusiperki. Jei pavagi, tai pavagi. Už vagystę reikia sėdėt, nusipirkai – turi...“, – taip V.Matijošaitis atsakė oponentei, prakalbusiai apie sklypų pirkimo skandalą, Vičiūnų vandenvietės mažinimo istoriją ir dabartinės Kauno valdžios nenorą tartis su miesto bendruomenėmis.

M.Bertuliui keista, kad visi skandalai, susiję su dabartine Kauno valdžia, yra pavadinami „kažkokiu konservatorių sąmokslu“.

„Reiktų atsisukti į save ir pažiūrėt į veidrodį. Jei savivaldybės indeksas yra žemiausias Lietuvoje, tai yra gėda“, – replikavo M.Bertulis.

V.Matijošaitis vis dėlto pripažino, kad dėl V.Šiliausko sulaikymo jam yra gėda – jog nesužiūrėjo, nepastebėjo, praleido. Tačiau nė vienas kitas savivaldybės darbuotojas, pasak jo, nėra dėl to kaltas.

„Prisiimu kaltę, jokių problemų“, – patikino dabartinis Kauno meras.

Pasiūlė net riboti mašinų skaičių šeimai

O kaip debatų dalyviai, jei taptų Kauno meru, spręstų parkavimo prie daugiabučių problemas?

N.Putrienės nuomone, perbraižius, sutvarkius kiemus, mašinoms atsirastų tiek vietos, kiek reikia. M.Velička su tuo nesutiko, nes taip pertvarkant kiemus būtų mažinami žalieji plotai, vaikų žaidimų aikštelės.

„Bendrose miesto gatvėse reiktų įrengti parkavimo zonas, pirmiausia, jas neapmokestinant. Pagrindinėse gatvėse, jas rekonstruojant, turėtų būti daromos specialios aikštelės – platinamos gatvės“, – pasiūlė Darbo partijos kandidatas.

Su juo jau nesutiko A.Veryga – jei automobiliai liktų gatvėse, spūstys tik išaugtų. Anot jo, reiktų gerinti viešąjį susisiekimą – Talino pavyzdžiu jis turėtų būti nemokamas miesto gyventojams. Atlikus apklausą, neva 17 proc. kauniečių pasakė, kad persėstų iš asmeninio automobilio į viešąjį transportą, jei jis taptų nemokamas.

R.Zabielienė pritarė minčiai dėl nemokamo visuomeninio transporto. Anot jos, net reiktų „kažkiek apriboti galbūt transporto kiekį vienai šeimai“. Jei turi šeima 3 automobilius, prie namų galėtų laikyti tik 1.

„Nereikia tikrai to populizmo dėl nemokamo viešojo transporto. <...> Sakyčiau, tai yra išmislas. Nieko nemokamo nebūna. Bandau koncentruotis į žaliąjį transportą, dviračių takų tiesimą. Apribojimų irgi, sakyčiau, nereikia. Čia ne kokia Kinija, kad ribotume žmonėms, kiek mašinų turėti. Reikia pirmiausiai kalbėtis su bendruomenėmis, ko Visvaldas nemėgsta. Reikia išgirsti kiekvieno poreikį, kiekvienoje seniūnijoje yra skirtingos problemos dėl parkavimo“, – replikavo M.Bertulis.

M.Velička papildė, sakydamas, kad nemokamas viešasis transportas turi būti tik senjorams, moksleiviams ir studentams. M.Bertulis išplėtė sąrašą dar iki mokytojų bei gydytojų.

O štai R.Zabielienė patikino, kad nereikia važiuoti į Taliną, Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose garantuojamas nemokamas viešasis transportas.

O štai V.Matijošaitis prakalbo apie Kauno turimą „naujausią Europoje“ viešąjį transportą.

Tiesa, vėliau kiek pasitaisė: gal vienas naujausių, bet vis tiek naujausias.

Kritikos sulaukė ir pirmos laidos metu

Kandidatams į Kauno miesto merus buvo skirtos dvi LRT laidos.

Burtai lėmė, kad pirmojoje, vykusioje prieš savaitę, galimybę pasisakyti turėjo Ieva Budraitė (Lietuvos žaliųjų partija), Vytautas Juozapaitis (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai), Gintautas Labanauskas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Darius Razmislevičius (Lietuvos socialdemokratų partija), Darius Trečiakauskas (Krikščionių sąjunga), Dainius Varnas („Laisvė ir teisingumas“).

Jau tuomet kandidatai negailėjo kritikos dabartiniam miesto vadovui, tačiau V.Matijošaitis tąkart (pirmojoje laidoje) debatuose nedalyvavo, tad ir atsakyti į išsakytas pastabas negalėjo.

Labiausiai debatuose tą dieną visiems įsiminė D.Trečiakausko akibrokštas – sulaukęs klausimo apie vangiai vykstančią daugiabučių renovaciją, kandidatas pacitavo nacių lyderį Adolfą Hitlerį.

„Toks garsus žmogus, žinomas visiems, Adolfas Hitleris, yra pasakęs: laimė valdantiesiems, kai žmonės nemąsto. Deja, šiandien mes turime tokią situaciją. „Žuvis pūva nuo galvos“, – sako pas mus žmonės ir taip yra. Tą renovaciją seniai buvo galima padaryti, bet realiai iš valdžios niekam jos nereikia“, – tikino ne vieno varžovo replikų dėl šios citatos sulaukęs D.Trečiakauskas.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną.