Rogutėmis per sniegą: išskirtiniai kadrai iš senų albumų

Nerūpestingi 1938-ieji: pramogauja du Lietuvos kariai (Vytauto Maželio nuotrauka žurnalui „Karys“) / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Nerūpestingi 1938-ieji: pramogauja du Lietuvos kariai (Vytauto Maželio nuotrauka žurnalui „Karys“) / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Nors kai kas jau buvo išsigandęs, kad ši žiema taip ir neateis, nerimavo be reikalo – metų pradžioje sniego trūkumu niekas nebesiskundė. Tikrai turėjome progų iš sandėliukų išsitraukti slides, snieglentes ir, žinoma, rogutes.

Čiuožianti transporto priemonė atsirado anksčiau už riedančią – tūkstančius metų prieš Kristų žmonės jau naudojo medines traukimo platformas, kurios slydo žeme ar sniegu. Lietuviai rogėmis irgi naudojosi nuo seno ir, kaip teigia patarlė, jomis pasirūpindavo dar prieš sezoną: ruošdavo ratus žiemą, o roges – vasarą.

Ant Bovi kalno rogutėmis 1932-aisiais važinėjasi diplomato Stasio Lozoraičio sūnus Stasys ir diplomato Valdemaro Vytauto Čarneckio sūnūs Algirdas Jurgis Arvydas bei Valdemaras Vytautas / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Ant Bovi kalno rogutėmis 1932-aisiais važinėjasi diplomato Stasio Lozoraičio sūnus Stasys ir diplomato Valdemaro Vytauto Čarneckio sūnūs Algirdas Jurgis Arvydas bei Valdemaras Vytautas / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

Norvegijoje saugomos Osebergo rogės – vienintelės pasaulyje išlikusios iš vikingų laikotarpio: kam jau kam, bet seniesiems skandinavų žygeiviams tikrai reikėjo patikimos judėjimo per sniegą ir ledą priemonės. Kaip ir lietuviams – Lietuvoje ir atšiaurioje tremtyje, prieš karą, per karą ir dabar.

Išskirtiniai istoriniai kadrai:

.