Anglė Jane AUSTEN (1775–1817), kurios 250-ąjį gimtadienį visas skaitantis pasaulis minėjo praėjusių metų pabaigoje, laikoma psichologinio meilės romano žanro kūrėja. Tačiau jos įtaką romantinėms kino komedijoms, kurios šiandien atrodo visai neoriginalios ir pilnos šablonų, sunku pervertinti. Būtent Austen pasiūlė idėją apie priešus, kurie tampa meilužiais; apie žmones, gavusius antrą šansą patirtį laimę, kurią praleido jaunystėje. Štai kodėl jos istorijos net ir po dviejų šimtmečių vis dar ekranizuojamos.
Šiuolaikines komedijas – knygas, filmus, serialus su visais savo štampais, iš kurių šaiposi parodijų meistrai bei kritikai, – išrado panelė Jane Austen. Iki jos siužetai ir meilės romanų herojai buvo visai kitokie.
Mūsiškė Sofija Tyzenhauzaitė teoriškai galėjo skaityti amžininkės anglės romanus. Nors greičiausiai neskaitė. Ir ne todėl, kad nemokėjo angliškai. Priežastis kita: Austen net po mirties kurį laiką buvo nepakankamai populiari, kad ją spausdintų užsienyje. Ja žavėjosi britų princas regentas, bet didžioji dalis inteligentiškos publikos į rašytoją rimtai nežiūrėjo – tik kaip į lengvų humoristinių kūrinių autorę. Tačiau būtent šis „defektas“ ir buvo literatūros progresas. Net „Frankenšteiną...“ sunkoka skaityti, o „Puikybę ir prietarus“ – ne. Jos romanai gana trumpi ir kupini sąmojo, herojės mąstančios, o ne vien tik alpėjantys nervų kamuoliukai, kaip buvo iki tol, jų vidinis gyvenimas toks pat sunkus ir reikšmingas, kaip ir vyrų.