Rudeninis peršalimas. Kaip išvengti?
Rodos, vasaros nė nebuvo – o jau laikas slėpti basutes ir berankoves sukneles. Nors taip norisi dar pasidžiaugti paskutiniais saulės spinduliais ir vasariškais džiaugsmais. Būkite atidžios, nes sloga, gerklės skausmas ir ant lūpų ir vėl išdygę spuogai išsklaido iliuzijas, kad šiltasis sezonas gali užsibūti ilgėliau – nes mums taip norisi.
Ruduo jau atėjo. Jis gali reikšti arba įvairių sirguliavimų, negalavimų pradžią, arba dar vieną nuostabų metų laiką. Juk blogo oro nebūna! Tik mes dažnai apsirengiame netinkamai. Nekreipiamė dėmesio į kūno signalus. Nepaisome besikeičiančios gamtos ritmo.
O juk tereikia vasaros įpročius palikti kitiems metams ir pavyks išvengti ne tik ligų, bet ir rudeninio liūdesio!
1. Pakeiskite avalynę. Pamenate mamos pamokymus, kai dar buvote maža? „Niekada nusušalk ir nesušlapk kojų!“ – juk taip?
Rudens pradžioje ši taisyklė aktuali kaip niekada. Juk tereikia ryte išbėgti į darbą avint basutes ar patekti į lietų, ir nemalonūs peršalimo simptomai iškart ima reikštis. Todėl vasarinę avalynę slėpkite pirmiausia. Ir nebūtina laukti pirmųjų snaigių – traukite pusbačius, ilgaaulius ir derinkite juos su vasariškai rudenine apranga.
Rudenį tikra nuodėmė valgyti įvairius pusfabrikačius, kai sodai ir daržai linksta nuo gėrybių.
2. Stiprikite imunitetą. Rudenį tikra nuodėmė valgyti įvairius pusfabrikačius. Kai sodai ir daržai linksta nuo gėrybių, yra puiki proga savo organizmą sustiprinti daugybe vitaminų. Nepamirškite prieskoninių žolelių – petražolės, krapai, kalendra, rozmarinas – ne tik pagardina maistą, yra vitaminų šaltinis, bet ir puikūs antioksidantai.
3. Daug gerkite. Šis patarimas aktualus visais metų laikais, tačiau vasarą geriame, kad atstatytume skysčių ir mineralų balansą, kurį organizmas praranda prakaituodamas, o atvėsus orams yra nepakeičiamos įvairios žolelių arbatos. Jos sušildo kūną iš vidaus, suteikia energijos, stiprina imunitetą, ramina... Tereikia išsirinkti, kuri tinka būtent jums.
4. Nepasiduokite stresui. Rudenį, kai trumpėja dienos ir mažėja saulės šviesos, apninka natūralus liūdesys. Tai normalu. Tačiau rudenį itin paaštrėja ir įvairūs emociniai sutrikimai, paūmėja depresija. Todėl neignoruokite dvasinių problemų. Juk ne veltui sakoma, kad sveikame kūne – sveika siela. Ir atvirkščiai, dvasinis nerimas bėgant laikui gali sukelti ir fizinius negalavimus.
Todėl nepasiduokite neigiamoms emocijoms. Nebijokite praverti psichologo kabineto durų. Arba pasikalbėkite su jus suprantančiais žmonėmis.
Stenkitės kuo daugiau būti gryname ore ir šviesoje. Šviesos ir geros nuotaikos ryšys yra įrodytas. Spalvos irgi veikia mūsų savijautą. Todėl nebijokite ryškiaspalvių drabužių ar aksesuarų, pagyvinkite namus ir darbo vietą gėlėmis, atostogų ar gamtos vaizdų nuotraukomis, vaikų piešiniais.
5. Ilsėkitės. Neretai susergame tarsi be priežasties – rodos ir sveikai maitinamės, ir niekas iš aplinkinių neserga – taigi, virusų ar bakterijų aplinkoje nėra, bet sveikatos trūksta. Tai pakyla temperatūra, tai pūslelinė veidą subjauroja, tai niekaip slogos nepavyksta atsikratyti. Taip yra, nes organizmas siunčia signalus, jog jam laikas pailsėti. Ir visai nesvarbu, kad tai nesutampa su jūsų planais. Ką daryti, jei atostogos – po metų, o darbai ir buities rūpesčiai patys nesisprendžia? Stenkitės bent jau išsimiegoti. Jei keliatės tuo pačiu metu, tai ir miegoti eikite punktualiai. Savaitgalius skirkite poilsiui ir dirbkite tik tai, kas neišvengiama.
6. Vėdinkite patalpas. Nepamirškite, kad atvėsus orams pavojingesnis yra ne šaltis, nuo kurio saugomės uždarydami langus ir įsijungdami šildytuvus, bet uždarų patalpų oras, kuriame skrajoja ne tik dulkės, bet ir sėkmingai veisiasi bakterijos bei virusai.
Kuo daugiau žmonių sėdi kabinete arba ateina lankytojų, tuo dažniau turėtumėte vėdinti patalpą. Apsirenkite šiltesnį megztinį ar apsigaubkite pledu ir palikite pravirą langą – net jei ateis koks nors krenkščiantis ir sloguojantis lankytojas, tikimybė užsikrėsti bus mažesnė nei tvankiame kabinete.