1947 metais Rumunijoje susituokė pora, kurios žiaurumas ir godumas vėliau sukrėtė pasaulį. Tiesa, vieniems paskutinių Rytų Europos komunistinių lyderių – sutuoktiniams Elenai (1916–1989) ir Nicolae (1918–1989) CEAUŞESCU – galiausiai labai nepasisekė: 1989-ųjų gruodį rumunų prezidentą ir jo žmoną, faktiškai valdžiusią kartu su vyru, sugavo bandančius pabėgti iš šalies, paskubomis nuteisė mirties bausme ir sušaudė.
Pakeliui į egzekucijos vietą Elena mėgino graudinti kareivius, rišančius jai ir vyrui rankas: „Už ką jūs taip su mumis? Aš juk maitinau jus, buvau jums motina!“ Vienas iš jų paprieštaravo: „Tu nužudei mūsų motinas, kokia gali būti motina po šito?“
Greičiausiai tiedu gerai apsirengę senukai net nesuprato, kas vyksta. Išminties Šulinys, Galingasis Dunojaus Protas, kaip vadino Nicolae Ceauşescu, buvo tikras, kad rumunai jį dievina, o Šviečianti Žvaigždė ir Švelnioji Motina Elena, nors ir nujautė kažką negera, vis dėlto tikėjosi, kad iki blogiausia nebus prieita. Abu klydo.
Komunisto Nicolae Ceauşescu valdymo metais rumunai žiūrėjo televizorių ne daugiau kaip dvi tris valandas per dieną, maistą pirko su kortelėmis pustuštėse parduotuvėse, žiemą stiro menkai šildomuose butuose.
Kol tautiečiai veržėsi diržus, Nicolae maudėsi auksinėje vonioje, medžiojo apsvaigintus lokius, o pulkininko laipsnį turintis jo šuo buvo vežiojamas po Bukareštą valstybiniu limuzinu, lydimu motociklininkų kortežo. Ceauşescu užsitarnavo tokią baisią žmonių neapykantą, kad Rumunija tapo