Rūpinimosi pėdomis abėcėlė: paprasti, bet svarbūs momentai
Jos neša mus per gyvenimą. Lydi kiekviename žingsnyje keliasdešimt metų. Neretai įspraustos į gražius, bet nepatogius „apdarus“. Be jų – tiesiogine to žodžio prasme – tų žingsnių ir nebūtų. Jos – vienos iš daugiausia dirbančių mūsų kūno dalių. Ar tinkamai rūpinamės savo palydovėmis – pėdomis?
Pėdos kasdien atlaiko didelį krūvį – mūsų kūno svorį. Einant, lipant laiptais, bėgant ir kitaip judant jos smarkiai apkraunamos. Pėdoms tenkanti užduotis – užtikrinti kūno pusiausvyrą bet kokiomis sąlygomis.
Jei iki šiol nepakankamai dėmesio skyrėte savo pėdoms arba rūpinotės jomis tik važiuodamos prie jūros ar vasarą eidamos į vakarėlį atvirais bateliais, pats laikas joms atsilyginti.
Keliskart aplink Žemę
Medikai rekomenduoja suaugusiam žmogui nueiti 10 000–12 000 žingsnių per dieną. Per metus tų žingsnių gali susidaryti 3 650 000–4 380 000. Paskaičiuota, kad vidutinis žmogus per gyvenimą nukeliauja 150 000 km pėsčiomis – keliskart apeina visą Žemės rutulį. Tad įsivaizduokite, kaip pėdos kenčia, jei tuos kilometrus einame avėdamos netinkamą avalynę – kad ir batelius smailiomis nosimis ir 10 cm aukščio kulnais.
Avint aukštakulnius, batus su kieta platforma ar batelius visiškai lygiu padu pasikeičia kūno atramos taškai, vystosi plokščiapėdystė arba išnyra kauliukas.
Ortopedai sutaria, kad optimalus batų kulniuko aukštis yra 3–4 cm. Gal žemakulniai bateliai ir nėra gražiausi pasaulyje, bet su tokia avalyne svorio centras pasiskirsto tolygiai. Avint aukštakulnius, batus su kieta platforma ar batelius visiškai lygiu padu pasikeičia kūno atramos taškai, vystosi plokščiapėdystė arba išnyra kauliukas. Kenčia ir stuburas, laikysena.
Todėl minėtus batus stenkitės avėti tik ypatingomis progomis, o jei to reikalauja etiketas/darbas/jūsų įpročiai, bent jau stenkitės visą laiką nestovėti, kad pėdos pailsėtų.
Nauji batai? (Ne) bėda!
Labai mėgstame gražius batelius, turime ne vieną jų porą ir vis atrodo, kad negana. Daugiausia džiaugsmo teikia nauji batai, tačiau to nepasakytų mūsų pėdos. Batai gaminami pagal standartinių pėdų modelius, o juk ne visos atitinkame tuos standartus. Pėdoms reikia laiko prisitaikyti prie naujų batų, tad iš pažiūros net patogiausi mokasinai ar espadrilės gali nutrinti. Pasistenkite neišsiruošti į ilgus žygius su naujais batais, taip pat turėkite specialių pleistriukų ar silikoninių pagalvėlių. Nutrintos pėdos ne tik kelia diskomfortą ir skausmą, bet ir keičia eiseną.
Surinkus „Google“ paieškos sistemoje „nauji batai spaudžia“ paaiškėja, kad įrašų šia tema yra per 20 800 vien lietuvių kalba! Specializuotos batų taisyklos šiai problemai spręsti teikia batų pratampymo ar net aulo praplatinimo paslaugas. Batų priežiūros gamintojai siūlo purškalų, kurie pratempia arba paminkština batus. Tai bene patogiausias būdas avalynei pratampyti.
Na, o liaudiškų patarimų yra visokių: prikimšti batus drėgnų laikraščių ir palikti išdžiūti; kojas arba batus sušlapinti spiritu ir iškart apsiauti (ką daryti su spirito tvaiku, liaudis nesako); ant tos bato vietos, kur spaudžia, užlašinti vaško arba patrinti ją muilu ir laukti kelias dienas, kol prasitampys.
Beje, jei batus perkate vakarop, didesnė tikimybė, kad įsigysite tinkamo dydžio ir jie netrins. Per dieną nuo vaikščiojimo ar kaitros mūsų kojos bei pėdos patinsta, tad jei batai nespaudžia net pėdoms patinus, nespaus ir joms atsigavus.
Tas nelemtas kauliukas
„Oi, be aukštakulnių jaučiuosi kaip basa, su lygiapadžiais aš griūvu į priekį!“ – tokių aikčiojimų dažnai tenka girdėti. Ir nieko čia gero. Neretai apie kurią nors savo kūno dalį susimąstome tik kai sunegaluojame. Žmogaus pėdoje yra 26 kaulai, iš kurių vienas kelia daugiausia problemų. Atsikišęs nykščio kauliukas – labai dažna skausmo ir diskomforto priežastis. Ši problema paprastai kamuoja moteris, nes jų kojų raiščiai iš prigimties yra silpnesni nei vyrų. Neretai tai nutinka nėščioms moterims – dėl staiga priaugto papildomo svorio ar hormonų kaitos. Didelį vaidmenį šioje istorijoje atlieka ir nepatogi avalynė, ypač aukštakulniai.
Iššokęs kauliukas yra tokia liga, kai pažeidžiamas kojos nykštį su pėda jungiantis sąnarys. Kauliuko nedengia riebalų sluoksnis, tad, nešiojant netinkamus batus, jis nuolat trinamas, ilgainiui padidėja, oda sukietėja – pasidaro sunku rasti tinkamą avalynę. Jei problema rimta – reikės operacijos. Kitu atveju gali padėti specialios ortopedinės priemonės ir padikaulio mankšta. Kauliuko išsikišimo tai nesumažins, tačiau jo didėjimą ir krypimą sustabdys.
Nepatogi tiesa
Įprasta manyti, kad grybelis apninka tik nevalyvus žmones, bet tai netiesa. Pėdų grybeliu galite apsikrėsti viešajame baseine, sporto klube, pirtyje ar net paplūdimyje – ten, kur šilta ir drėgna. Vaizdelis – pageltę kojų nagai, išberta, niežtinti ir pleiskanojanti pėdų oda – ne iš maloniųjų, tad šią delikačią problemą reikia spręsti kuo greičiau. Geriausia – kreiptis į dermatologą, kad nustatytų, ar tai tikrai grybelis, ar kokia kita liga. Nustačius grybelio rūšį paaiškėtų ir gydymo eiga.
Svarbu tai, kad ilgą laiką galite būti užsikrėtusios grybeliu ir to nežinoti. Mat pradžioje gali tiesiog trūkinėti padai ir tik ligai progresuojant grybelis persimeta į tarpupirščius ir nagus. Todėl būtina pėdas prižiūrėti ir nuolat apžiūrėti, dažnai plauti su muilu ir gerai nusausinti.
Suprakaitavusias kojas reikia gerai nuplauti, vengti sintetinių kojinių, nekalbant apie svetimą avalynę ar vaikščiojimą basomis draugų arba giminaičių namuose. Jei pėdos smarkiai prakaituoja, papurkškite jas vėsinamuoju mėtiniu purškikliu ar specialiu dezodorantu. Žodžiu, nesudarykite terpės bakterijoms daugintis. Kol liga nepažengusi, galite išsigydyti ją vaistinėje įsigytais tepalais nuo grybelio.