Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė švenčia gimtadienį naujuose namuose ir jau nutarė, ką augins

Kaip moteris jaučiasi?

„Niekaip, nejaučiu jokios baimės, tiesiog gyvenu ir kiekvieną dieną priimu kaip šventę. Kas iš to nerimo – juk metai vis tiek bėgs“, – sakė moteris.

Ji džiaugiasi gerais kaimynais, jų įteiktomis dovanomis – dailiu ąsočiu vandeniui, gražiu veidrodžiu, kuris tarnaus ir kaip nuotraukų rėmelis.

Vyras Marius Dauda (26) su savo mama įteikė Rūtai antspaudą su ilga josios pavarde. Iš tiesų dovanos Rūtai ir nerūpi, nes ne jos svarbiausia, o pasibuvimas su savais brangiais.

Rūta svečius pasitiko su neįprastu „aksesuaru" – sugipsuota ranka. Moteris į tai tik numoja ranka – jai vis pasitaiko netikusiai pargriūti, šį kartą – ant riešo, kuris ir lūžo. Trauma netrukdė pasipuošti šventei.

„Kaip nepasipuoši, o kad pati negaliu – ne bėda – aprengė vyras", – smagiai sakė Rūta.

Šiuo metu ji su vyru Mariumi dar panirę ir į persikraustymo rūpesčius – pora apsigyveno apie 50 kilometrų už Vilniaus, Širvintų rajone, Kiauklių miestelyje. Šeimyna turi apie 70 arų žemės, štai juos jau prisijaukino, o name dar vyksta remontas.

Ką augins tokiose platybėse – juk tiek daug žemės?

„Šunį ir vaikus, – kvatojo Rūta. – Prieš pusmetį iš prieglaudos pasiėmėme kalytę Torą, tuomet jai buvo keturi mėnesiai. Dabar ji kartu su mumis“.

Rugsėjį į pirmą klasę keliaus Rūtos dukra, tačiau moteris nemano, kad atstumas iki sostinės gali būti kokia nors kliūtis. Pasak jos, važiuojant į darbą nuvežti dukrą bus paprasta, o laiko sugaišti tiek pat, kiek tūnodamas automobilių spūstyje pačiame Vilniuje.