Rytietiški sveikatos taisymo receptai, praversiantys po švenčių

Tibete

„Ką tibetietis patartų daryti, kai kamuoja pagirios? – nusijuokia Andriejus Sangdzinas, Tibeto medicinos žinovas, išgirdęs prašymą pasiūlyti vieną kitą nevakarietišką būdą susidoroti su užpuolančiais per šventes negalavimais. – Tinka Sičuano pipirų (jų būna ekologiškų prekių parduotuvėse) nuoviras.“

Piešiu Andriejui tradicinę šventinę situaciją: „Ateinu pas jus ir guodžiuosi, kad visą savaitę taip smagiai leidau laiką – valgiau, gėriau, šokau... Tačiau dabar jaučiuosi išsekusi, virškinimas sutrikęs...“ Pašnekovas vėl nusijuokia: „O aš jums pasiūlau: „Atsineškite šlapimo – pažiūrėsim, kas blogai, gal jau niekas nebepadės...“ Pasirodo, tradicinės Tibeto medicinos atstovai žmogaus būklę diagnozuoja pagal šlapimą ir pulsą. Pavyzdžiui, atėjusiojo apklausa ir šlapimo kvapas pasufleruotų, ko būtent nevirškina skrandis.

Šlapimas ir pulsas, jei būtų karščio, parodytų, kokios šis stadijos. „Pačioje peršalimo pradžioje, kai krečia šiurpas, laužo kaulus, t. y. karštis, anot tibetiečių, tebėra nebrandus, negalima gerti vaistų ir mėginti jį numušti, nes gresia komplikacijos. Karštis išsimėto po organizmą ir jį, įvairių sveikatos sutrikimų kaltininką, paskui labai sunku surinkti. Tik subrandinus karštį augaliniais nuovirais (lietuviškas variantas – aviečių arbata), ateina vaistų, kurie žmogui parenkami individualiai, eilė. Žinoma, paprasčiau išgerti paracetamolio, bet tokia savigyda gali turėti rimtų pasekmių“, – kartoja Andriejus.

„Kaip atsikratyti įtampos, kurios prisikaupia šventiniu laikotarpiu?“ – neatlyžtu aš. Vyras pasiūlo susikurti aplinką, kuri ramina (prietema, malonus bendravimas ir t. t.), pasimėgauti masažu su sezamų ir muskato riešuto mišiniu, valgyti daugiau maistingų patiekalų. Tibetiečių požiūriu, labai tinka avies kaulų (mentės, kryžkaulio, užpakalinių kojų keliukų) sultinys ir ghi sviestas (lydytas). Pastarasis vartotinas ir tada, kai žmogus jaučiasi išsekęs, jį kamuoja nemiga.

Tailande

„Kai užpuola nemiga, kamuoja stresas, žmogus turi pasistengti maksimaliai nuraminti protą“, – išmintimi dalijasi „Azia SPA“ masažuotoja Thatchaphan Takhan. Tailande tokiu atveju vakare įprasta atlikti meditaciją, kurios metu sėdima sukryžiavus kojas kaip Buda ir mintyse kartojama: „Buda, Buda...“ Jos trukmė – mažiausiai dvidešimt minučių. Prieš sakant šią ar kokią nors kitą mantrą reikia bent penketą minučių giliai pakvėpuoti pilvu. Kitas geras būdas, anot pašnekovės, – tiesiog atsigulti, kvėpavimu atpalaiduoti kūną ir galvoti apie ką nors gražaus ir malonaus.

Dar naudinga pamasažuoti pėdas – jos energiniais kanalais jungiasi su mūsų organais. „Pėdoje pilna taškų, kuriuos spausdamas specialistas gali išsiaiškinti, kokia organų būklė, ir atitinkamai juos paveikti, tačiau reikia mokytis, kad juos rastum ir tinkamai jais manipuliuotum. Na, bet švelnų raminamąjį masažą gali pasidaryti kiekvienas. Tokių taškų yra visame kūne. Kai kartais sustreikuoja mano virškinimo sistema, pavyzdžiui, užkietėja viduriai (o tai šventiniu laikotarpiu patiria daugelis), paprašau draugės, kad pamasažuotų kelis taškus pilvo srityje, ir viskas susitvarko.“ 

Sakau jai, kad esu girdėjusi, jog tradicinė kinų medicina pasitempus koją (pagalvojau apie aukštakulnius, neišvengiamą švenčių atributą...) nerekomenduoja naudoti ledo, nors dažnas Vakarų gydytojas pasiūlytų būtent tai. Thatchaphan purto galvą: „Mes jo taip pat nenaudojame.“ Ir patempimo atveju, ir tada, jei kojos pavargtų, paskaustų, patintų, ji stipriai jas pamasažuotų (kad pagerėtų kraujo ir kitų skysčių cirkuliacija), be to, pagulėtų iškėlusi.

Mergina atneša ir parodo stiklainiuką geltonos spalvos tepalo, vadinamo Tigro balzamu, kuris, jos teigimu, labai populiarus Tailande: šildo, atpalaiduoja, padeda, kai skauda galvą ir raumenis, puikiai tinka masažui. Tepalas, pagamintas iš įvairių prieskonių ir žolelių (imbierai, mėtos, cinamonas...), man labai primena kažkada Lietuvoje populiarią vietnamietišką „žvaigždutę“. 

Indijoje

„Labai efektyvus būdas persivalgius atsikratyti sunkumo skrandyje – dvylika keturiolika minučių pagulėti ant kairio šono. Bet tai reikia padaryti nieko nelaukiant. Dar yra gerai nueiti šimtą žingsnių. Šitaip paskatintumėte virškinimą“, – aiškina Ajurvedos akademijos vadovė Lina Lukšienė. Ji pataria kitą dieną papasninkauti, rinktis tik labai lengvą maistą, tarkim, apvirtas daržoves, sriubas.

Energijos stoka, kuria daugelis skundžiasi po švenčių, irgi dažniausiai susijusi su persivalgymu. Virškindamas maistą organizmas jos išeikvoja labai daug.

„Energijos stoka, kuria daugelis skundžiasi po švenčių, irgi dažniausiai susijusi su persivalgymu. Virškindamas maistą organizmas jos išeikvoja labai daug, o juk ji galėtų būti panaudota kur kas prasmingiau.“

Pasak Linos, termiškai apdorotas maistas vertingas tik tris valandas, vėliau tampa balastu, skatina ligų atsiradimą. Pagal ajurvedą, maistas turi būti šviežiai pagamintas arba gyvas, t. y. toks, kuriame yra gyvybės užuomazga. Pavyzdžiui, sėklos ir grūdai. O ką daryti, jei ėda rėmuo? „Tai reiškia, kad kūne susidarė per daug pitos, arba ugnies. Užduotis – ją nuraminti. Tai pasiekiama atsisakius aštraus ir rūgštaus maisto.“

Paklausta, kaip neutralizuoti dar vieną „per daug“ – alkoholio sukeltas pagirias, Lina atšauna: „Matyt, prieš penkis tūkstančius metų, kai buvo užrašytas ajurvedos mokymas, nebuvo žinoma, kas yra pagirios, ir recepto, kaip iš jų vaduotis, neturiu. Ajurveda pirmiausia gydo protą, tik paskui – kūną. Jei kamuoja pagirios ar stresas, patartina skubiai gydyti protą. Padeda žinios, kurios skatina laikytis sveikatai tinkamo režimo. Pavyzdžiui, gerai būti informuotam, kad atsigulus po antros valandos nakties miegas tampa ne energijos įsikrovimo šaltiniu, o jos siurbiku. Organizmo poreikių būtų paisoma kasdien einant miegoti iki dešimtos vakaro.“

Lina grįžta prie streso temos: „Įsisąmoninimas, kad ne viskas nuo mūsų priklauso, taip pat padeda. Nemėginkime visur suspėti, viską atlikti – palikime kai ką ir Dievui.“    

Kinijoje

„Ko jūs iš manęs tikitės? Kad nurodysiu, kur reikia paspausti ir pamasažuoti? Nes kinas, jei sunegaluotų, veiktų tam tikrus taškus, jų derinius rankomis, moksa (pelynų cigaru)... Taškiniu masažu galima sau padėti labai puikiai – bet tik jei išmanai, ką darai“, – sako Liudmila Vingilienė, kinų medicinos gydytoja.

Pavyzdžiui, nemigos, kurios priežastis – šventinė įtampa, atsikratyti įmanoma dirbant su dviem taškais, esančiais po kulkšnele, išorinėje ir vidinėje jos pusėse. „Pirmąjį reikia išsklaidyti masažuojant prieš laikrodžio rodyklę, antrąjį – tonizuoti masažuojant pagal laikrodžio rodyklę.“

O jei pakyla temperatūra? „Tarp smiliaus ir nykščio, arčiau delnakaulio, yra jėgos taškas, skausminga vieta, kurią galima stimuliuoti. Bet to maža: labai svarbi ir žmogaus intencija. Jei taškus spaudaliosite tuščia galva, efektas bus silpnas arba jo išvis nebus. Kinai teigia, kad chi, arba gyvybinė energija, paklūsta minties jėgai. Kaip žmonės turi vardus, taip ir taškai turi pavadinimus, kuriuos reikia tarti poveikio metu. Pavyzdžiui, širdies linijoje yra Sielos Vartų taškas“, – aiškina gydytoja.

Koks būtų jo stimuliacijos rezultatas? „Širdies linija driekiasi nugaroje, tarp menčių. Visą tą plotą galima pavadinti geros nuotaikos sritimi. Kinai pasitrina ją į durų staktą.“

Energija nėra tai, ko gali prisipilti it vandens. Šventiniam laikotarpiui jos reikėtų prikaupti iš anksto.

O jei jaučiu energijos stoką? Liudmila atsidūsta. „Energija nėra tai, ko gali prisipilti it vandens. Šventiniam laikotarpiui jos reikėtų prikaupti iš anksto. Tačiau mūsų žmonės sukasi it voverės rate... O juk savo kūną būtina tausoti: jis – tas automobilis, kuriuo siela važiuoja per gyvenimą. Sutikite: ta pati situacija vieniems kelia stresą, kiti išlieka ramūs. Kodėl? Viskas priklauso nuo požiūrio, prioritetų... Metų palydėjimo ir kitų sutikimo prasmė – ne dovanėlės ir baliukai.“