Šarūnas Kirdeikis: „Stambule patyriau, kaip jaučiasi vietinės moterys“
Iššūkių viešumoje nebijantis choreografas ir šokėjas Šarūnas Kirdeikis nemenkų išbandymų sulaukė nuvykęs į fotoprojekto „Vietinis-Svetimas“ („Alien-Local“ angl.k.) pratęsimą Turkijoje.
„Tikrai nesikuklinom. Šaliai reprezentuoti pasirinkome ryškias, tradicijas atspindinčias temas – dervišų šokį šventyklose, turgaus prekeivio kasdienybę ir galiausiai – kaip jaučiasi moterys, dėvėdamos visą kūną dengiančius drabužius. Drąsos visada turėjau, tačiau dėvėti stilizuotą moteriškų apdarų, hijabo ir nikabo, hibridą šventykloje prireikė papildomo susikaupimo.
Vis juokiausi iš savęs, kodėl taip mėgstu prisidaryti rūpesčių? Džiaugiuosi, jog Stanbule sutikta fotografė Olesya Maksyura – tikrai drąsi mergina. Svarstymus dėl ivaizdžių aštrumo ji atrėmė vienu sakiniu: „kuo ryškiau, tuo geriau!“ Užtat dabar galiu būti ramus, kad tikrai žinau, ką reiškia būti paslėptam nuo galvos iki pirštų galiukų – žiauriai karšta ir jautiesi kaip nusikaltėlis.“
+9Vietinei fotomenininkei Olesyai šis miestas visada atrodė turintis per daug apribojimų: rūbų, elgesio, įpročių, galiausiai – fotografavimo.
„Iki šiol man trūkdavo laisvumo ir provokacijos kadre, į tradicines turistines nuotraukas visada norėjosi įberti sumaišties ir beprotystės. Tačiau tam nepavykdavo rasti tinkamo modelio – kuris nesigėdytų susirinkusios minios, teisiančių ar pritariančių žvilgsnių, vietinių ar turistų, o kartais – ir policijos. Ačiū Šarūnui, jog išdrįso būti keistu ir nesuprantamu aplinkiniams, bei įkvėpė mane pačią.“
Prie įvaizdžio kūrimo ir viso proceso prisidėjo ne tik Šarūno bendrakeleiviai Aušra Tomkutė, Aurimas Puniškis, bet ir žinoma lietuvių dizainerė Diana Paukštytė. „Dar vienas projekto tikslas pasiektas – pavyko simboliniai mainai tarp kultūrų. Dėvint Dianos kurtus rūbus tiesiai nuo „Mados infekcijos“ podiumo, išėjo puikus derinys tarp šiuolaikiško ir tradicinio stiliaus“, palaikymu džiaugėsi šokėjas.
Fotosesija, kaip ir kitose šalyse iki šiol užfiksuoti Šarūno Kirdeikio „Vietinis-Svetimas“ darbai, vyko ryškiausiose miesto vietose: „Blue Mosque“ šventykloje, didžiausiame turguje „Grand Bazaar“, minias turistų pritraukiančiame „Emirgan“ tulpių parke bei miesto gatvėse.
„Stambulas – auksinių skliautų, horizonte kyšančių minaretų bei ekstaziškų rytinių kvietimų maldai miestas. Nors jaunesnės merginos bohemiškuose klubuose „pasileidžia nuo grandinės“, suaugusios moterys vis dar laikosi įsikibusios plaukus slepiančių skarų, o tuo tarpu vyrai, tiesiogine žodžio prasme – vienas kito rankų. Dviese vaikščioti už parankių čia – įprastos vyriškos draugystės ženklas. Įprastas vaizdas ir lietuje elgetaujantys, basi mažamečiai, į kuriuos nelabai kas kreipia dėmesio. Daugiau jo susilaukia šviesiaplaukės merginos ir tokie kaip aš – pliki, barzdoti turistai. Šimtai prieskonių ir dešimtys avienos patiekalų variacijų – tikras rojus skonio receptoriams. Šis miestas – tarsi pasaka, parašyta patriarchalinio ego plunksna, tačiau dėl to – ne mažiau kerintis“, – įvairiaspalviais įspūdžiais dalijosi choreografas.
„Vietinis-Svetimas“ – tai idėjinis Š.Kirdeikio kelionių fotereportažų tęsinys, kuriame pristatomi miestai.