Saulius Urbonavičius-Samas: „Panevėžiui palinkėčiau daug vaikų“
Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „BIX“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.
„Miesto ateitis priklauso ne vien nuo gražėjančio miesto grindinio, sutvarkytų parkų ar renovuotų pastatų. Jo rytdiena priklauso vaikams, nes jie – ateities kūrėjai ir miesto istorijos tęsėjai, tad jų Panevėžiui linkėčiau labiausiai“, – sako žinomas pramogų pasaulio atstovas.
Miesto ateitis priklauso ne vien nuo gražėjančio miesto grindinio, sutvarkytų parkų ar renovuotų pastatų.
Samai, kaip trimis žodžiais apibūdintumėte savo gimtinę?
Visų pirma, Panevėžys man neabejotinai asocijuojasi su teatru. Kai ten gyvenau, Juozo Miltinio teatras buvo ryškus kultūros centras, į jį suvažiuodavo žmonės iš visos tuometinės Tarybų Sąjungos. Manyčiau, kad Panevėžys dar ir gilus, mąslus miestelis. Kalbu poetiškai, kaip iš Maironio eilių, tačiau Nevėžio upė ir miestas turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi.
Trys vietos, kurias būtinai rekomenduotumėte aplankyti Panevėžyje?
Neabejotinai rekomenduoju apsilankyti Juozo Miltinio teatre, nes tai - miesto legenda, turinti savą ir turtingą istoriją. Nueikite į atsinaujinusį Skaistakalnio parką, kuris yra seniausias, bet pats gražiausias parkas mieste. Ir dar... buvęs konservų fabrikas šalia Senvagės šlaito. Jeigu jis prabiltų, galėtų daug istorijų papasakoti. Ten nereali architektūra, būtinai ją turite pamatyti.
Kur Jūsų jaunystės metais Panevėžyje rinkdavosi jaunimas? Kokia ši vieta šiandien?
Jaunimas mėgdavo centrinę miesto aikštę, kuri dabar labai pasikeitusi. Visų pirma, nebeliko Lenino paminklo, o tai jau didelis pokytis. Kiek žinau, dabar aikštę ruošiamasi už Europos investicijų lėšas atnaujinti ir modernizuoti, pritaikyti erdves laisvalaikiui, poilsiui ir renginiams.
Kuri Panevėžio vieta kelia šilčiausius prisiminimus?
Be jokios abejonės - Skaistakalnis, nes prie jo esu užaugęs. Dabar parkas kitoks, modernesnis, spalvotas, pasikeitęs, pritaikytas poilsiui. Matau pasikeitusias erdves, kurių mano laiku nebuvo. Tikiu, kad pokyčių tikrai dar bus.
Kaip Panevėžys atrodė prieš 10 metų ir dabar?
Panevėžys iš pilko provincialaus miestelio tapo spalvotu miestu. Matosi, kad Europos lėšos „pridėjo savo ranką“, jame atsirado daugiau spalvų ir tvarkos. Pamažu nusiplauna tas sovietinis palikimas ir tai mane labai džiugina.
Ar įmanoma ir ko reikėtų, kad sugrįžtumėte gyventi į Panevėžį?
Čia pritrenkiantis klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti.