Šaltuoju metų sezonu uždarome langus, įsijungiame oro šildiklius, kad nesušaltume, bet, užuot apsisaugoję, susergame. Specialistai sako, kad per šiltas patalpų oras kenkia ne mažiau nei šaltas. Be to, mažėja darbingumas, jaučiamės pavargę, ima skaudėti galvą.
Žmogaus savijautai ir darbingumui įtakos turi ne tik sveika gyvensena, bet ir patalpų mikroklimatas. O jį lemia ne tik oro temperatūra, bet ir santykinis drėgnumas bei oro judėjimas. Norint gerai jaustis, patalpas reikia tinkamai šildyti ir vėdinti.
Specialistai tikina, kad tinkamiausia oro temperatūra gyvenamosiose patalpose – maždaug 18–22 laipsniai šilumos, santykinė oro drėgmė 60 proc.
Specialistai tikina, kad tinkamiausia oro temperatūra gyvenamosiose patalpose – maždaug 18–22 laipsniai šilumos, santykinė oro drėgmė 60 proc.
Miegoti ir sportuoti galima ir keliais laipsniais vėsesnėse patalpose. Virtuvėje ir kambariuose, kur daugiau ir intensyviau dirbame, temperatūra taip pat gali būti žemesnė, o štai vonios kambaryje ji turėtų siekti apie 24 laipsnius. Gerai savijautai svarbu ir tai, kaip šiluma pasiskirsto. Komfortiškiausiai jaučiamės, kai šiltesnis oras būna maždaug pėdų lygyje, šiek tiek vėsesnis – galvos aukštyje. Štai todėl daugelis būsto specialistų pirmuosiuose namų aukštuose siūlo įsirengti šildomąsias grindis.
Kaip reaguoja mūsų organizmas?
Specialistai teigia, kad oro temperatūra veikia žmogaus organizmo termoreguliaciją, kuri būtina gyvybei ir darbingumui palaikyti. Esant didelei oro temperatūrai, išsiplečia kraujagyslės, daugiau kraujo plūsta į periferines kraujagysles, taigi per odą daugiau atiduodama šilumos aplinkai. Gausiai prakaituojama, suaktyvėja medžiagų apykaita. Smarkiai sumažėjus kūno temperatūrai, ima nevalingai susitraukinėti raumenys, krečia drebulys.
Kuo mažiau dulkių
Patalpas būtina nuolat valyti, kad būtų kuo mažiau dulkių. Jos atsiranda iš negyvų žmogaus odos ląstelių, gyvūnų pleiskanų, nutrupėjusių plaukų, augalų, drabužių ar maisto ir kitų šaltinių. Manoma, kad apie 75 proc. patalpose esančių dulkių sudaro būtent negyvos ląstelės, kuriomis minta dulkių erkutės, yra ypač pavojingos alergiškiems žmonėms. Dažniausiai jos gyvena miegamajame, labai mėgsta šiltas, nevėdinamas patalpas, minkštus baldus, kilimus, patalynę. Būtent todėl visas gyvenamąsias patalpas ne tik reikia nuolat vėdinti, bet ir valyti sausuoju bei šlapiuoju būdu. Drėgnu skuduru būtina šluostyti ne tik grindis, bet ir baldus, paveikslus, kitas interjero detales, užuolaidas dažniau skalbti. Jei namuose ar įstaigoje yra alergiškų žmonių, būtų geriau atsisakyti kiliminių dangų, sunkių užuolaidų, o patalpas valyti kuo natūralesnėmis, alerginių reakcijų nesukeliančiomis priemonėmis.
Būtinai vėdinkite
Gyvenamąsias patalpas reikia tinkamai vėdinti. Svarbu, kad oras judėtų, nes tai skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, o nuo to priklauso kūno temperatūra, pulso dažnis ir savijauta. Žalinga žiemai užklijuoti visus langus, ypač jei langų rėmai plastikiniai. Pro juos sunkiai patenka ir pasišalina oras. Todėl tokiu atveju nuolat praverkite orlaides, atidarykite ventiliacines angas.
Jei kambarių nevėdinate, juose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas ir kitos kenksmingos medžiagos. Esant žemai temperatūrai, padidėjus oro drėgmei bei prastai vėdinamose patalpose visada nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis. Tai puiki terpė infekcinėms kvėpavimo takų ligoms.
Vėdinti patalpas būtina ir dėl to, kad labai nesiskirtų kambario ir lauko temperatūra. Jei patalpoje labai šilta, o lauke – šalta, temperatūrų kaita organizmui sukelia stresą, kuris silpnina imuninę sistemą. O jai nusilpus kur kas greičiau susergama ir peršalimo ligomis.