Savaitgalio įkvėpimai su aktoriumi Eimučiu Kvoščiausku
Aktorius Eimutis Kvoščiauskas solidarus su įvairiais Lietuvos kūrėjais, todėl tarp jo rekomendacijų savaitgaliui – daug lietuviškų pavardžių. „Domino“, „Knygos“, Nacionalinio dramos, „Laimingi žmonės“ teatrų scenose vaidinantis menininkas laisvalaikiui siūlo ne vien lengvas pramogas.
Knyga: Aneta Anra „Paleistuvės arba meilė pagal Niurnbergo mergelę“
„Kam patinka paklaidžioti po metaforišką ir daug prasmių turintį romaną, labai siūlau Anetos Anros kūrinį. Jeigu šio romano nesuprasite perskaitę pirmą kartą, nekeiksnokit ir nenumeskit – ateis laikas, kai jį vėl paimsite į rankas ir tada patirsite daug įdomių, išskirtinių emocijų. Iš pradžių ir man kilo noras atidėti šią knygą į šalį, nes skaitydamas pasiklydau tarp įvykių. Bet vėliau supratau, kad tai veiksmas veiksme. Pats romanas – labai poetiškas ir vaizdingas, tikiuosi, kada nors išvys pasaulį kino filmo pavidalu. Aneta Anra man prilygsta didiesiems rašytojams, labai tikiu, kad jos kūryba pasieks daugelio skaitytojų širdis.“
Spektaklis: Virginija Kuklytė „Pakalnučių metai“ („Knygos teatras“, lapkričio 14 d. „Vaidilos“ teatro salėje)
„Kadangi anksčiau labai artimai esu susidūręs su „Knygos teatru“, puikiai žinau jo darbo preciziką, pagarbą kūriniui, žiūrovui ir aktoriui. Be to, teatras skaniai kvepia – sakau tai tiesiogine ir metaforiška prasme. Man patinka jo prisiimta misija – skleisti ir garsinti nacionalinę literatūrą. Tad su nekantrumu laukiu naujojo spektaklio pagal Jurgos Ivanauskaitės knygą „Pakalnučių metai“. Jau mačiau spektaklio eskizą, mane sužavėjo scenografinis sprendimas, muzika, aktorių lūpose skambanti J. Ivanauskaitės kūryba.“
Vieta: Genocido aukų muziejus (Aukų g. 2A, Vilnius)
„Prisipažinsiu: į šį muziejų pirmą kartą nuėjau vos prieš keletą metų, nors jis visada buvo pašonėje – studijavau gretimame pastate, Muzikos ir teatro akademijoje. Galbūt sąmoningai jo vengiau, nes mano močiutė kažkada buvo kankinama tose patalpose, kur įsikūręs kalėjimas ir tardymo izoliatorius. Pirmuose muziejaus aukštuose galima plačiau susipažinti su istoriniais faktais, o nusileidus į pusrūsį pasitinka šiurpus vaizdas. Ten išlikusios autentiškos kameros ir netgi sušaudymo vieta. Galbūt šis pasiūlymas teigiamai nenuteikia, bet apsilankymas tokiame muziejuje darganotą rudens popietę bent trumpam sugrąžins prie mūsų praeities, paskatins susimąstyti apie dabartį ir įvertintį savo gyvenimą.“