Savaitgalio lėkštėje – sotūs ir gausūs angliški pusryčiai

Galbūt, jei norėtume, net sugebėtume mintinai išvardinti visus pagrindinius jų ingredientus. Tai, žinoma, nereiškia, kad pusę savo gyvenimo praleidome Didžiojoje Britanijoje. Tiesiog angliški pusryčiai yra tokie populiarūs visame pasaulyje, kad šiandien jie dažnai vadinami tarptautinės virtuvės dalimi.

Didelėje tradicinėje angliškų pusryčių lėkštėje rasite:

• kelias riekeles skrudintos (keptos) kiaulienos šoninės;
• porą kokybiškų keptų kiaulienos dešrelių;
• keptą neplaktą kiaušinį (geriausia – skystu tryniu);
• keletą šaukštų virtų pupelių;
• keptą (keptuvėje ar ant grotelių) pomidorą;
• saują keptų (keptuvėje ar ant grotelių) pievagrybių;
• porą riekelių skrudintos šviesios kvietinės duonos.

Iš esmės angliškų pusryčių pagrindas yra skrudintas kumpis (šoninė) ir kiaušiniai, kurie yra papildomi kitomis sudedamosiomis dalimis. Priklausomai nuo regionų ir virtuvių, sudedamosios angliškų pusryčių dalys gali šiek tiek skirtis. Štai, tarkim, Airijoje tokie pusryčiai vadinami airiškais pusryčiais, ir čia vietoje tradicinių komponentų į pusryčių meniu įtraukiami tradiciniai airiški patiekalai, pavyzdžiui, sodos duona. Priklausomai nuo regiono, vietoje pupelių gali būti patiekiamos keptos daržovės ar jų košė, o vietoje duonos skrebučių – avižiniai blynai. Taip pat pusryčių meniu gali būti papildomas kepta bulvių koše ar kraujine dešra (angl. „black pudding“). Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur angliški pusryčiai taip pat populiarūs, jie neįsivaizduojami be kelių blynų ar vaflių. Klasikinių angliškų pusryčių lėkštė dažniausiai patiekiama su stipria juoda arbata arba kava, kartais – su sultimis, dažniausiai apelsinų.

Angliški pusryčiai populiarūs ne tik pačioje Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir daugelyje angliakalbių šalių, kur visuomeniniam gyvenimui didelę įtaką turėjo ar turi anglų kultūra. Kita vertus, tokius puryčius pradėjus tiekti  viešbučiuose įvairiuose pasaulio kampeliuose, jie tapo žinomi visame pasaulyje. Dažnai angliški pusryčiai (angl. „English breakfast“) yra vadinami tiesiog pilnais pusryčiais (angl. „Full breakfast“).

Angliškų pusryčių sąvoka atsirado palyginti neseniai, kiek daugiau nei prieš du šimtus metų, maždaug 1800-aisiais. Tuo metu buvo pabrėžiama, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, suteikiantis energijos visai dienai. Iš pradžių angliški pusryčiai tapo populiarūs turtingų visuomenės narių, anglų bajorų namuose. Tokie pusryčiai paprastai būdavo patiekiami ant baro ir kiekvienas namiškis ar namų svečias galėdavo susikomplektuoti sau patinkančią ir skanią pusryčių lėkštę. Viena vertus, tai rodė svetingumą, kita vertus, pusryčių stalas suteikdavo galimybę parodyti savo turtus, tiesiogiai apie juos nekalbant ir nesigiriant – viską buvo galima suvokti, matant, kokie kokybiški produktai (mėsa, daržovės ir kita) yra patiekiamos ant stalo. Dažniausiai anglų bajorai itin gausius ir turtingus angliškus pusryčius patiekdavo bei jais su šeima ir svečiais mėgaudavosi prieš ilgas keliones ar medžioklę, taip pat rytais po puotų, vakarėlių.

Žinoma, ne visuomet gausūs angliški pusryčiai buvo tik turtingųjų privilegija. Pramonės perversmo metu tokius pusryčius pradėjo valgyti ir neturtingųjų klasei priskiriami darbininkai, mat sotūs pusryčiai suteikdavo jiems energijos, reikalingos norint visą dieną aktyviai dirbti. 1950-aisiais metais didelė dalis Didžiosios Britanijos gyventojų savo dieną pradėdavo lėkšte angliškų pusryčių, o visai netrukus tokie pusryčiai buvo įtraukti į kavinių ir barų meniu, pradėti tiekti viešbučiuose ir moteliuose.

Angliški pusryčiai yra labai riebūs (visos sudedamosios dalys dažniausiai kepamos riebaluose), todėl reiktų nepamiršti saiko ir nepiktnaudžiauti tokiu ryto valgiu kasdien.

Didžiosios Britanijos kavinėse ir baruose angliški pusryčiai kartais vadinami visos dienos pusryčiais (angl. „All day breakfast“). Negalima nesutikti, kad toks pavadinimas šiam pusryčių kompleksui labai tinkamas. Tradiciniai angliški pusryčiai yra tokie gausūs, sotūs ir kaloringi, kad tikrai gali suteikti energijos ne tik rytui, bet ir visai dienai. Kita vertus, jie labai riebūs (visos sudedamosios dalys dažniausiai kepamos riebaluose), todėl reiktų nepamiršti saiko ir nepiktnaudžiauti tokiu ryto valgiu kasdien. Atsižvelgiant į tai, dažniausiai tokiais pusryčiais žmonės mėgaujasi savaitgaliais ar atostogų metu – tuomet, kai pusryčiams galima skirti daug laiko ir neskubėti, valgant iš gausiai pripildytos lėkštės.

Beje, žodis pusryčiai, kalbant apie angliškus pusryčius, reiškia ne tik pusryčius. Dažnai jie patiekiami ir vietoje pietų ar apskritai bet kuriuo dienos metu, kartais net vakarienei. Taigi, jei šią akimirką esate labai išalkę... pirmyn, skanių angliškų pusryčių!