Dubliažo režisierius, muzikos prodiuseris Vilius TAMOŠAITIS (36), gerbėjams dar žinomas slapyvardžiu Gerai Gerai, prie savo veiklų sąrašo gali pridėti ir žodį „kulinaras“. „Virtuvėje galiu būti nuo ryto iki vakaro. Draugai puikiai žino – jei jau atvažiuos pas mane, tai išvažiuodami turės plius du kilogramus. Tad visi nori į svečius užsukti“, – juokiasi jis.
Suktis virtuvėje Viliui patiko nuo vaikystės – dar nė mokyklos nelankė, o jau paruošdavo pietus sau ir jaunesnei sesutei. Prieš išeidami į darbus tėvai palikdavo termosą arbatos, o Vilius pats iškepdavo kiaušinių. Kulinaras iki šiol pamena ir pirmąjį savo kepinį – sraigės formos vanilės ir kakavos skonio sausainius, kurių receptą būdamas pradinukas rado viename vadovėlyje. „Aišku, aš juos perkepiau, tačiau bent jau nesudeginau!“ – patikina.
Dabar Vilius pats turi sūnų Oskarą ir dukrą Patriciją, kurie mielai įsitraukia į virtuvės darbus. „Sūnus nuo mažumės virtuvėje. Dar nė ketverių neturėdamas į televizijos laidą „Gero vakaro šou“ ėjo kaip keksiukų specialistas – kepė juos, nešėsi į sceną.
Mano abu vaikai noriai gamina, kartais net susipeša, kuris maišys blynų tešlą, – linksmai pasakoja. – Visgi jie labai išrankūs valgytojai, sūnus – ypač. Būna, net pasipykstame dėl to. Atrodo, neprastai paruoši, bet žiūri, kad atbulais dantimis valgo. Atsidūsti ir klausi – tai kas dabar negražu, neskanu? Pavyzdžiui, vakar kepėme citrininį varškės apkepą – ragaujame, o Oskaras jau raukosi: „Tėti, citrinų galėjai ir nedėti...“
Nors mano firminį citrininį pyragą labiausiai mėgsta! Patricija ne tokia išranki – nors mažesnė, mėgsta išbandyti naujus dalykus. O sūnus neragaus, jei vaizdas netinka. Vien dėl sportinio intereso du mėnesius siūliau jam paragauti sutirštinto pieno, kol galų gale pabandė.“
Pačiam Viliui neįsiūlysi nebent... krienų. Daugybę kartų įvairiais būdais jis bandė prisijaukinti šį pagardą, tačiau beviltiškai. „Seneliai iki šiol juokauja: pastatyk stiklainį krienų ant stalo – ir Viliaus neliks, – tikina. – Užtat gaminti man bet ką patinka, jau susidraugavau su visais produktais. Anksčiau nemėgau dirbti su tešla, o dabar nebematau problemų – galiu ir bandeles kepti. Mano įsitikinimus pakeitė LNK projektas „Skonis“, kuriame susipažinau su Liutauru Čepracku: jis tapo mano mokytoju ir aš pradėjau kulinarinį savo kelią.“