„Netikiu!“ – sušuko Konstantinas STANISLAVSKIS (1863–1938), ir artistams šis žodis tapo prakeiksmu. Nes vėliau jį kartodavo šimtai režisierių, kai jiems nepatikdavo aktorių darbas. Teatro reformatorius Stanislavskis pirmasis prabilo apie tai, kad vaidinti reikia organiškai – be patetikos, deklamavimo, užverstų akių, užlaužtų rankų...
Kiekvienas, besidomintis kinu ar teatru, yra bent puse ausies girdėjęs, kad Stanislavskis sukūrė sistemą, kuri kardinaliai pakeitė požiūrį į vaidybos meną. Iš tiesų jis jokių manifestų neskelbė ir net neskrebeno plunksna pirmo, antro ar trečio punktų, ką daryti, kad scenos herojus atrodytų kaip normalus žmogus. Tačiau Stanislavskio – aktoriaus, režisieriaus, pedagogo – darbo metodai, tobulinti dešimt metų, paskui virto knyga „Aktoriaus saviruoša“, o ši – labiausiai nučiupinėtu leidiniu teatro ir kino mokyklose.