Sekmadienio vakarą Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pakvietė į iškilmingą festivalio uždarymo ceremoniją, kurios metu buvo paskelbti tarptautinių pagrindinio ilgametražių filmų konkurso ir trumpametražių filmų konkursinės programos „Europos blyksniai“ laureatai. Festivalį užvėrė tarpdisciplininio meno kūrėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Deimanto Narkevičiaus pirmojo lietuviško 3D filmo „Čiulbanti siela“ nacionalinė premjera.
„Šiais metais kvietėme atsiverti rinktinėms kino patirtims ir netikėtiems atradimams. Džiaugiuosi, kad festivalio atidarymo ir uždarymo filmai darniai įrėmino programos esmę skirtingais meniniais sprendimais, liudijančiais autorinio braižo ir drąsos žengti nepramintais keliais vertę“, – publiką pasveikino kino festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
21-ąjį festivalį atvėrė gyvenimo ir kino menui dedikuotas vietnamiečių kilmės prancūzų režisieriaus Trano Anh Hungo filmas „Gurmaniška aistra“ su įsimintinu aktorių Juliette Binoche ir Benoît Magimelio duetu, įvertintas už geriausią režisūrą Kanų kino festivalyje. Vizuali ir tapybiška juosta, nukelusi į 19 a. Prancūziją, surengė pojūčių puotą kino gurmanams, kurioje pagarbą kultūros tradicijoms pratęsė moters modernėjimo istorija.
Festivalio uždarymo filmu pasirinktas tarpdisciplininio meno kūrėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Deimanto Narkevičiaus pirmasis lietuviškas 3D filmas „Čiulbanti siela“, sulaukęs žiūrovų ir kino kritikų dėmesio Marselio kino festivalyje.
„Judančio vaizdo poveikis publikai pasikeitė. Nebegrįšime į tuos laikus, kai žiūrovai bėgdavo iš salės bijodami, kad jų nepartrenktų traukinys. Tačiau dvimatis kino vaizdas, kad ir koks nuostabus būtų jo turinys, ateityje vis dažniau susidurs su daugiamačių vaizdų konkurencija. Todėl manau, kad tai ne tik iššūkis kinui, bet ir galimybė atnaujinti judančių vaizdų suvokimą, juolab žinant, kad stereoskopijos išradimas sutapo su pirmaisiais kino žingsniais“, – pasakoja filmo režisierius Deimantas Narkevičius.
Uždarymo ceremonijos metu paskelbti abiejų konkursų laureatai. Praėjusiais metais įkurto ir programoje įsitvirtinusio tarptautinio „Scanoramos“ ilgametražių filmų konkurso laureatu tapo Marynos Vrodos filmas „Stepnė“. Pasak žiuri, filmas panardina žiūrovus į erdvę ir laiką, kuriuose skleidžiasi pasakojama istorija, o režisierė subtiliai ir švelniai tiesia tiltus tarp kolektyvinės ir asmeninės atminties. Marynos Vrodos įdėmus ir beveik apčiuopiamas žvilgsnis primena, kad istorija susideda iš asmeninių pasakojimų. Laureatė buvo apdovanota 7 000 eurų prizu, kurį įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.
Tarptautinės trumpametražių filmų konkursinės programos „Europos blyksniai“ geriausiu filmu buvo paskelbta Carlos Melo Gampert animacinė juosta „Kalė“. Žiuri teigimu, šis filmas prilygsta skausmingam ir triuškinančiam smūgiui. Jame dera smurtas ir švelnumas, įtampa ir taika. Subtiliais vienas su kitu besiliejančiais akvareliniais vaizdais įvairiabriaunė brandos istorija tyrinėja moters seksualumą ir fizinį išnaudojimą bei prieglobsčio paieškas. Laureatė įvertinta 5 000 eurų vertės prizu, kurį įsteigė asociacija LATGA.
Geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu tapo Agatos Tracevič „Plica Polonica“. Režisierė įvertinta už gaivų ir energingą kūrinį, kuriame stiliaus ir pasakojamos istorijos požiūriu ieškoma naujos meninės kalbos, sėkmingai jungiant asmeninę istoriją su pasakos elementais. Laureatė įvertinta 3 000 eurų piniginiu apdovanojimu, kurį įsteigė Lietuvos kino centras.
Ilgametražio konkurso vertinimo žiuri pirmininkavo Austrijos kino akademijos vykdomoji direktorė Katharina Albrecht-Stadler. Jai talkino kino režisierė Mitra Farahani, kurios filmas „Iki penktadienio, Robinzonai“ tapo praėjusių metų „Scanoramos“ ilgametražių filmų konkursinės programos laureatu, ir kino režisierė Isabelle Stever, pernai programoje dalyvavusi su filmu „Šuolis“.
Šiais metais ilgametražio kino konkursinėje programoje buvo pristatyti „Scanoramos“ žiūrovams gerai pažįstamo Oles Giæverio „Leiskite upei gyventi“, Baso Devoso „Mažas pasaulis“, Tios Kouvo „Laikas su šeima“, João Salavizo ir Renée Nader Messoros „Palmės žiedas“, Enos Sendijarevič „Saldūs sapnai“, Itsasos Aranos „Merginos neprapuls“, Virginios Eleuteri Serpieri „Amor“, Pios Rönickes „Klajojančios girios“, Ninnos Pálmadóttir „Vienatvė“, Marynos Vrodos „Stepnė“ ir Isabellos Eklöf „Kalakas“.
Trumpametražio kino programos filmus taip pat vertino tarptautinė žiuri – Linco kino festivalio „Crossing Europe“ vadovė Sabine Gebetsroither, kino programų sudarytojas ir šiuolaikinio meno kuratorius iš Nyderlandų Peteris van Hoofas, scenaristė, parašiusi scenarijų Isabelle Stever filmui „Šuolis“, kino kritikė, Berlinalės programos „Panorama“ atrankos komisijos narė Anna Melikova.
Uždarymo ceremonijos metu paskelbtas ir daugiausiai „Scanoramos“ žiūrovų simpatijų pelnęs filmas. Juo tapo islandų režisieriaus Hafsteinno Gunnaro Sigurðssono „Šiaurietiški patogumai“. Žiūrovų favoritą kvietė rinkti diagnostikos laboratorija „Antėja“.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais vyko lapkričio 9–19 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Visagine.