Šeima pardavė turtą ir su vaikais dviračiais leidosi į 8000 km kelionę: susidūrė su grizliais, buvo palaikyti benamiais

Idėją keliauti Panamerika Liudvikas Eglei pristatė dar jų draugystės pradžioje – per pandemiją. Vis tik netrukus užklupusi chaotiška buitis – gimęs pirmagimis Perkūnas, o kiek vėliau ir pagrandukė Giria – jaudinančius nuotykių planus nustūmė į užmarštį. Eglė dažniausiai atžalomis rūpinosi viena, o Liudvikas sunkiai dirbo statydamas ekologiškus namus. Būdavo parų, kai pora visai nesimatydavo. Liudvikas jautė kartėlį, kad nemato augančių atžalų ir nesijautė laimingas.

Būtent tada, netikėtai atsiradus papildomiems finansams, jis prisiminė savo seną svajonę ir ėmė įkalbinėti Eglę visiems kartu leistis į gyvenimo kelionę: „Gimė antras vaikas ir aš supratau, kad aš nebenoriu į darbą. Tiesiog noriu būti su vaikais. Jeigu mes dabar pradėsim statyti namą taip, kaip mes norim, mes mažiausiai penkis metus užtruksime, vaikai jau užaugs. Ar mes norime taip?“ – savo dvejones LNK laidoje „Bus visko“ šeštadienį prisimins Liudvikas.

Eglės ilgai įkalbinėti nereikėjo. Vos po trejų mėnesių pernuomoję savo būstą kitiems ir pardavę absoliučiai visą sukauptą turtą, sutuoktiniai su vaikais išskrido į Kanadą, kur ir prasidėjo jų gyvenimus pakeitusi kelionė. Tada pora nė nenutuokė, kaip sunku bus tūkstančius kilometrų minti dviračiais neturint jokios patirties ir su dviem mažyliais ant rankų. „Bandome minti ir nepaminam į kalną. Ir tada atsisėdusi ant kelkraščio Eglė pravirko, o aš suvokiau, kad aplink mus – milžiniški kalnai, ten vaikšto meškos. Pradžioj Giria visiškai nenorėjo sėdėti vežimėly, todėl turėdavome laukti, kol ji užmigs ir per tą trumpą laiką galėdavome pavažiuoti“.

Pirmuosius tris kelionės mėnesius buvo taip sunku, jog Eglė galvojo padariusi didžiulę gyvenimo klaidą, tačiau laikui bėgant įprato prie kitoniško gyvenimo būdo ir niekada nesibaigusių fizinių bei psichologinių iššūkių.

Didelio biudžeto kelionei sutuoktiniai neturėjo, todėl keliavo itin taupiai. Nesinuomodavo viešbučių, gyveno palapinėje ir patys gamindavosi maistą. Per pusantrų metų jie priprato prie itin kuklaus gyvenimo ir, prispaudus aplinkybėms, yra nakvoję net bažnyčioje, kelto virtuvėje po stalu ar buvusios prostitutės kemperyje. Vis tik labiausiai sukrėtusi patirtis šeimos laukė Kalifornijoje. Pramogų industrijomis bei įspūdingais nacionaliniais parkais garsėjančioje valstijoje tikėjęsi kiek atsipūsti, keliautojai liko šokiruoti.

Žodžiais sunkiai nusakomas skurdas, palapinėse gyvenantys narkomanai ir alkoholikai – tai buvo ne filmuose rodoma fikcija, o realybė. Tiesa, dėl savo pasirinkto keliavimo būdo ten Eglė ir Liudvikas patys buvo palaikyti benamiais: „Žmonės, pamatę mus taip ant šaligatvio sėdinčius ir gaminančius maistą, prieidavo, duodavo dolerį, sakydavo – man liko picos, gal tu nori?“ – tragikomišką situaciją prisiminė Eglė.

Keliautojų patirčių kraityje netrūko ir šviesių akimirkų. Širdis džiugino įspūdingi Kanados ir Gvatemalos gamtos vaizdai, Meksikoje sužavėjo šimtmečius gyvuojantys ritualai. Pasitaikydavo žmonių, kurie pasikviesdavo ir į itin prabangias viešnages. Pavyzdžiui, kartą teko galimybė net savaitę pagyventi tūkstančio kvadratinių metrų name ant jūros kranto su visais patogumais.

Apie Cibų šeimos nuotykius, nelengvus išbandymus ir išskirtinius atradimus žiūrėkite laidoje „Bus visko“ šeštadienio pavakarę, 17.30 val., per LNK.