Šeimą sukūrusi Dalia Belickaitė: „Vyro pasiilgstu vos vieną dieną nemačiusi. Ir taip jau 8 metus“

Trumpa dosjė

• GIMIMO DATA. 1996 m. birželio 2 d.
• ZODIAKO ŽENKLAS. Dvyniai.
• METŲ ĮVYKIS. Mūsų vestuvės.
• SPORTO TITULAI. Europos čempionė.
• IŠŠŪKIS. Šuolis nuo tilto su guma.
• GERIAUSIAS DRAUGAS. Vyras Edvinas.
• ATGAIVA ŠIRDŽIAI. Pagal nuotaiką. Gali būti ir masažas, ir grožio procedūra arba tiesiog patinginiauti, leisti laiką su šeima.
• RYTINIS RITUALAS. Kuo ilgiau pamiegoti.
• SILPNYBĖ. Skanus maistas ir šopingas mane veikia kaip terapija.
• SPALVOS. Kreminės, šviesios, bet garderobe yra drabužių kone visų spalvų nuo A iki Z.
• AUGINTINIS. Karališkasis pudelis vardu Persikutė.
• SVAJONIŲ ŠALIS. Jau aplankyta – Filipinai.
• POMĖGIS. Išbandyti vis naujas sporto šakas, pavyzdžiui, penkiakovę.
• PALINKĖJIMAS SAU. Išmokti nepersiplėšti, patausoti save ir... nevėluoti.

Pasirodėte eteryje nauju vedėjos amplua. Mėgstate išbandyti savo galimybių ribas?

Iššūkiai man patinka, nes teikia adrenalino. Esu azartiška, mėgstu konkuruoti ir visur siekti geriausio rezultato, net jei tenka perlipti per save. Pamenu, netikėjau, kad ryšiuosi šuoliui nuo tilto su guma iš 40 metrų aukščio, nes turiu šią baimę. Vien iš penkto aukšto balkono man baisu žiūrėti į apačią. Neįsivaizduoju, iš kur atsirado drąsos, bet pabandžiau. Gyvenime reikia išmėginti viską, kas tau įdomu arba, priešingai, baugina, kad nugalėtum baimę ir vidinius demonus.

Kai pasiūlė vesti laidą, iš pradžių irgi baiminausi, bet, prasidėjus filmavimui, pajutau, kad tiesiog mėgaujuosi tuo, ką darau. Jaučiuosi savo rogėse, net be didelių pastangų viskas išeina natūraliai. Be to, turint tokį profesionalų partnerį kaip laidų vedėjas Rolandas ir tokią nuostabią šio projekto komandą, manau, negali nepavykti. Esu tikra, kad šis azartiškas žaidimas žiūrovus prikaustys prie TV ekranų.

Koks šio projekto sumanymas?

Laidoje kaskart dalyvauja dvi žinomos poros ir viena savanorių (registruotis gali visi, norintys išbandyti jėgas žaidime). Vienas poros narys keliauja pas Rolandą – jis atsakingas už protą, kitas pas mane – aš atsakinga už jėgą.

Aš „kankinu“ vieną dalyvį fizine ištverme, o Rolandas kitą – protinėmis užduotimis. Kol vienas poros narys atsakinėja į klausimus, kitas tuo metu turi atlikti tam tikras jėgos reikalaujančias užduotis. Pavyzdžiui, kuo ilgiau išlaikyti įtemptą pilvo presą. Kuo ilgiau jam tai pavyksta padaryti, tuo daugiau laiko išlošia jo porininkas ir į tuo daugiau klausimų gali atsakyti. Na, visko neišduosiu. Galiu garantuoti, kad smagu tik mums su Rolandu, bet ir dalyviams bei žiūrovams.

Ar pritariate posakiui, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera? Anksti baigus krepšininkės karjerą, atsivėrė naujų galimybių pramogų pasaulyje...

Galvoju, jei nebūčiau pasukusi kitu keliu, kuriuo vis kreipė kažkas iš aukščiau, galbūt būčiau sulaukusi dar didesnių išbandymų. Aš žūtbūt norėjau siekti krepšininkės karjeros, bet, kaip sakoma, tu planuoji – Dievas juokiasi.

Vis dėlto kiekvienoje situacijoje stengiuosi įžvelgti šviesiąją pusę: kad dabar turi būti geriau, kad svarbiau yra patausoti sveikatą. Nežinia, kaip viskas būtų pasisukę, jei būčiau likusi sporte. Gal viskas ir išėjo į gera, bet to nesužinosiu (šypsosi).

Jei atvirai, nors prabėgo ketveri metai, nostalgija krepšiniui niekur nedingo. Iki šiol skaudu, bet tiesiog susigyveni ir džiaugiesi tuo, kur dabar esi, ką dabar darai.

Kada supratote, kad teks atsisveikinti su krepšininkės karjera?

Po traumų krepšinio aikštelėje teko patirti keturias operacijas, iškęsti didelius skausmus, kad pagaliau suprasčiau ir pasakyčiau sau: „Dalia, tavęs laukia ir kitas gyvenimo kelias, kuriame galbūt bus dar geriau.“ Teko susitaikyti, sveikata neleido žaisti toliau. Reabilitacijos trukdavo nuo pusmečio iki metų. Tai būdavo ir fiziškai, ir psichologiškai labai sunku.

Pernai vasarą su krepšininku Edvinu Šeškumi atšokote vestuves, kurias įvardijote kaip metų įvykį...

Jas įvardyčiau ne tik kaip metų, bet ir kaip viso gyvenimo didžiausią įvykį. Vos pradėjusi draugauti su Edvinu, giliai viduje jaučiau, kad tai tas žmogus, su kuriuo noriu praleisti visą likusį gyvenimą. Nors išdraugavome aštuonerius metus, neįsivaizdavau šeimos ir santykių be įsipareigojimo vienas kitam, be meilės priesaikos prieš Dievą. Vestuvių diena buvo magiška. Tu jautiesi ypatingas... Toks nerealus jausmas, kurio neįmanoma papasakoti žodžiais.

Su vyru jus suvedė krepšinis?

Taip. Dažnai prasilenkdavome ir susitikdavome krepšinio turnyruose, žvaigždžių apdovanojimuose. Iš matymo pažinojome vienas kitą, vis pasisveikindavome ir vieną dieną Edvinas pradėjo mane kabinti (šypsosi).

Iki tol niekada nesileisdavau į draugystes su krepšininkais. Sesėms vis sakydavau, kad nenoriu nieko skaudinti, suteikti tuščių vilčių iš anksto. O kai susidraugavome artimiau, pajutau, kad sutikau artimą sielą, bendramintį. Aštuoneri draugystės metai, manau, nemažas laiko tarpas, kad gerai pažintum žmogų ir priimtum atsakingą sprendimą kurti šeimą.

Po tiek draugystės metų, ko gero, šlifuoti santykių jau nebereikia – pažįstate vienas kitą kaip nuluptą?

Sakoma, į santykius visada reikia investuoti. Matyt, mums tai išeina natūraliai, nes aš vis dar jaučiuosi taip, tarsi būtume ką tik pradėję draugauti. Vis dar drugeliai skraido pilve, tad net nežinau, koks tų gerų santykių receptas. Abu esame vėjavaikiški – tarsi du maži vaikai, mokantys džiaugtis smulkmenomis.

Edvinas yra sakęs, kad jam patinka mano šypsena, o man – jo humoro jausmas. Jis visada sugeba mane prajuokinti. Nejaučiame rutinos – gal jos net ir pasiilgstame, nes visur lekiame, viską išbandome. Vyras dažnai būna išvykęs, žaidžia svetur, tad nespėjame atsibosti ar įkyrėti vienas kitam (juokiasi). Jei atvirai, jo pasiilgstu, vos vieną dieną nemačiusi. Ir tai tęsiasi jau aštuonerius metus.

Minėjote, kad vyras yra ir geriausias jūsų draugas. Neturite nuo jo jokių paslapčių?

Edvinas išties yra geriausias mano draugas. Su juo pirmuoju dalijuosi nuogąstavimais, džiaugsmu, paslaptimis, svajonėmis, planais. Juo pasitikiu šimtu procentų, žinau, kad ir jis manimi. Edvinas visada žino, kas su manimi vyksta, kas gero ir kas blogo.

Jei man reikėtų nuo vyro kažką nuslėpti, nesugebėčiau to padaryti. Vos tik susiklosto kokia nauja situacija, aš jau jam skambinu ar susitikus viską išpasakoju – su juo tariuosi visais klausimais. Būtų žiauriai sunku, jeigu tektų kažką slėpti. Ne, nenorėčiau.

Namuose kalbatės ne vien apie krepšinį? Gal turite susikūrę savų taisyklių?

Oi, tikrai ne. Edvinas jau būna pavargęs nuo krepšinio, tai norisi ir apie ką kita paplepėti: kaip sekasi, kas naujo –kalbamės apie viską. Kažkokių ritualų, taisyklių neturime. Gal todėl, kad namuose neužsisėdime. Daug važinėjame, keliaujame.

Smagiausia gal tai, kad jei tvarkomės namuose, tai visada kartu. Jei aš gaminu – Edvinas plauna indus. Jis maksimaliai stengiasi dalyvauti buityje, pagelbėti, kad tik man būtų geriau.

Atrodote nenustygstanti, niekada nepavargstanti. Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Šiaip mėgstu aktyvų laisvalaikį. Kadangi nuo vaikystės sportuoju, neįsivaizduoju savęs be sporto. Pats kūnas reikalauja judėti. Na, o kai pervargstu, jei tik yra proga ir laiko, leidžiu sau patinginiauti. Mėgstu pagulėti, pažiūrėti gerą filmą, pabendrauti su šeima, vyru.

Būna dienų, kai organizmas tiesiog reikalauja poilsio, prasideda tokia migrena, kad akyse raibuliuoja, nieko nematai aplinkui. Tuomet sakai sau – stop, reikia atsipūsti.

Mėgstu skaniai pavalgyti: ypač patinka kinų virtuvė, picos, kebabai, mėsainiai. Puikiai atpalaiduoja ir apsipirkinėjimas. Kartais pagaunu save sakančią, kad tu, Dalia, šiandien nusipelnei prizo, gali save pamaloninti kokiu nors pirkiniu. Manau, viskas gerai, kas daroma proto ribose (šypsosi).

Atrodote labai stipri, visada šypsotės. Kokios jūsų nepažįsta žiūrovai?

Gal kai kam ir atrodau visada linksma, labai stipri, galinti įveikti bet kokius sunkumus, bet viduje esu ir labai jautri. Tiesiog patirtos traumos, tiek fizinis, tiek psichologinis skausmas užgrūdino, išmokė ramiau reaguoti į kilusias problemas, sunkumus. Supranti, kad dėl smulkmenų tiesiog neverta nervintis.

Be to, norisi skleisti pozityvią energiją, ypač kai dabar tiek daug negatyvumo aplinkui. Bet būna dienų, kai ir nuotaikos nėra, ir viskas krinta iš rankų, ir išsiverkti, pasiguosti norisi. Namuose sau leidžiu pabūti ir pažeidžiamai, ir silpnai – parodyti ir tą kitą Mėnulio pusę. Juk visi esame tik žmonės.

Jei prieš penkerius metus kas būtų pasakęs, kad tapsite pramogų pasaulio veidu, ką būtumėte atsakiusi?

Kad man teks išbandyti TV laidos vedėjos amplua, prieš penkerius metus net įsivaizduoti negalėjau. Sakydavau, kad mano vieta – krepšinio aikštelėje, o kitame gyvenime galbūt ir norėčiau pajusti pramogų pasaulio ar aktorės karjeros skonį. Tačiau tai nutiko daug greičiau ir netikėtai. Visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.