Šeimos gydytoja pataria: kaip stiprinti vaikų imunitetą
Rudenį tėvelius neretai apninka rūpesčiai. Visą vasarą nesirgę, sugrįžę į darželius ar mokyklas vaikučiai kaipmat ima sloguoti, kosėti, skundžiasi maudžiančia gerkle ir pan. Dėl to paprastai kaltiname silpną imunitetą. Kas gi yra tas imunitetas? Kaip jis formuojasi ir kaip jį stiprinti, klausiame šeimos gydytojos.
Konsultuoja Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytoja Dileta Vaitkuvienė.
– Kas yra imunitetas?
– Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų ir genetiškai svetimų medžiagų. Visus imuninės sistemos organus galima suskirstyti į dvi stambias grupes:
♦ pirminius organus, kuriuose vyksta imuninės sistemos ląstelių gamyba ir diferencijacija (tai kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka);
♦ antrinius organus, kuriuose vyksta kova su organizmui svetimais agentais (tai adenoidai, tonzilės, limfiniai mazgai, blužnis, plonojo žarnyno pejerio plokštelės, apendikso atauga).
– Kaip formuojasi vaiko imunitetas?
– Tėvai turėtų žinoti, kad vaiko imunitetas ima formuotis nuo pat pastojimo pradžios. Įtakos imunitetui gali turėti mamos ligos nėštumo metu, jos mityba, emocinė savijauta ir stresai, žalingi įpročiai, darbo ir poilsio režimas. Labai svarbu, kaip vyksta ir pats gimdymas – natūraliai ar su vaistais. Ką tik gimusio kūdikėlio imunitetą stiprina žindymas krūtimi, tinkama higiena, buvimas gryname ore. Be jokios abejonės, imunitetą veikia ir genetiniai veiksniai.
– Kokio amžiaus vaikų imunitetas pažeidžiamiausias? Kaip pasireiškia nusilpęs imunitetas?
– Pažeidžiamiausias imunitetas yra ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžius vaikų, nes šiame amžiaus tarpsnyje vaikai labai sparčiai auga ir vystosi, todėl organizmas patiria ypač daug pokyčių. Vaikas, kurio nusilpęs imunitetas, dažnai jaučiasi pavargęs, nes jo organizmas kovai su ligos sukėlėjais sunaudoja labai daug energijos.
– Kaip galima stiprinti vaiko imunitetą?
– Formuojantis vaiko imunitetui, labai svarbu:
♦ visavertė mityba,
♦ subalansuotas, sveikas maistas (daug vitaminų turintys produktai: vaisiai, daržovės, kruopų košės, sėklos, riešutai);
♦ vengti perkaitimo, nes perkaitus kyla kur kas didesnė rizika susirgti nei peršalus;
♦ grūdinimas;
♦ darbo ir poilsio režimo subalansavimas (užtikrinti, kad vaikas pakankamai miegotų);
♦ higiena, t. y. maudymas, odos priežiūra, kambarių vėdinimas;
♦ kuo daugiau laiko leisti gryname ore;
♦ fizinė veikla (mankšta, pasivaikščiojimai lauke);
♦ vengti su vaikais eiti į žmonių būriavimosi vietas, viešojo transporto, kai būna padidėjęs sergamumas visuomenėje;
♦ nebendrauti su sergančiaisiais ūminėmis ligomis.
Tekstas: Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“