Seno buto virsmas: estetiką ir komfortą apjungiantis modernumas

Tokio ambicingo tikslo ėmėsi architektė, interjero dizainerė Audronė Ambrazienė su bendraautore interjero dizainere Daiva Pocevičiene. Pasak pagrindinės interjero koncepcijos autorės, užsakovė norėjo šiuolaikiško, šviesaus, jaukaus būsto. Ne veltui gimė ir iškalbingas šio darbo pavadinimas.

„Lengvas modernas“ – tai šiuolaikiškas, neperpildytas daugybe detalių interjeras. Jame vyrauja lenktos linijos bei formos, pasirinkti gero dizaino, žinomų gamintojų baldai. Įdomu ir šiek tiek netikėta tai, kad šio būsto pokyčių idėją autorės turėjo sukurti ir pristatyti per labai trumpą laiką – tam turėjo tik kelias savaites. Taigi nors viskas, ko reikėjo sėkmingai realizacijai, buvo užsakyta greitai (santechnika, plytelės, medinės grindys, šviestuvai, minkšti baldai), vis dėlto užbaigti sumanymą užtruko penkis mėnesius.

Kadangi butą buvo nuspręsta rekonstruoti, išverstos visos pertvarų sienos, o patalpos formuotos iš naujo. Pokyčiai: anksčiau buvusioje virtuvės patalpoje suprojektuotas darbo kambarys, o virtuvė perkelta į didžiulę svetainės zoną. Be to, stipriai sumažinta neišnaudota koridoriaus erdvė.

Vis dėlto jutiminė erdvė liko tokia pati dėl veidrodinės sienos. Vonios patalpoje panaikinta nenaudojama pirtis, todėl vonia tapo didesnė. Kaip stiprus svetainės akcentas autorių suprojektuotas didelis, veidrodinis, šviečiantis laikrodis.

Taip pat skaitykite: Baltas minimalizmas 250 kv. metrų namo erdvėje 

Židinys pabrėžtinai stačiakampio formos su siaura statmena juodo akmens niša malkoms sudėti. Dekorui panaudotos blizgios rudai pilkos plytelės su žaismingu šachmatiniu, blizgiai matiniu reljefu. Židinio kapsulė ir cokolis taip pat iš juodo granito. Židinį ir virtuvės barą skiria niša su veidrodžiu. Joje ant baltų akmenų pagrindo stovi baltas vazonas su dideliu žaliu augalu.

Buvo sunkiausia paslėpti gartraukį, visus ortakius ir vandentiekio bei nuotekų vamzdynus. Tam, kad tai būtų padaryta, šiek tiek nuleistos lubos virš virtuvės ir valgomojo stalo. Virtuvės baro dalis su darbastaliu atitvėrė virtuvės erdvę, leido pakoreguoti netaisyklingos formos kambarį ir išnaudoti likusį kampą. Pačią virtuvę stengtasi suformuoti neutralesnę, todėl jos spalva susilieja su baltomis sienomis.

Svetainė – neįpareigojanti nestandartinės formos vieta

 Svetainės erdvė – trapecijos formos, atvira, jauki. Čia dominuoja balta sienų spalva, kuri savo pozicijas apleidžia tik prie televizoriaus ir dalyje nuleistų lubų virš virtuvės komplekto – šiose vietose pasirinkta tamsaus medžio faneruotės apdaila.

Grindys pastelinės – naudojamos pilkšvai rusvos spalvos parketlentės. Centre stovinti didelė asimetrinė Rolf Benz sofa tarsi prisitaiko prie nestandartinės kambario formos. Kavos ir valgomojo stalai bendroje aplinkoje taip pat nepriekaištingai dera. Tam, kad netamsintų erdvės, prie lango pasirinktas valgomasis Molteni gamintojo stalas su stiklo paviršiumi. Jį laikanti betoninė koja primena lengvą vėjyje įtemptą burę. Virš jo kabantis šviestuvas apvainikuoja ir papuošia visą kambario erdvę. Virtuvės aukštoji dalis integruota į sienos nišą (ankščiau čia buvo praėjimas tarp kambario ir ankstesnės virtuvės). Fasadai balti, išskirta tik baro dalis – čia karaliauja juodas akmuo.

„Gartraukio ieškojome tokio, kuris būtų kuo mažiau matomas ir netrukdytų visai interjero idėjai. Televizoriaus sieną paryškina baltos ir tamsios medienos kabančios spintelės ir į nuleistas medžio lubas įleista LED juosta. Vis dėlto kambario akcentas – didelis veidrodinis laikrodis su apšviestais romėniškais skaičiais“, – pristato interjero kūrėjos.

Visi korpusiniai baldai blizgūs, atspindintys šviesą. Užuolaidos neutralios spalvos. Šilko kilimas, pagalvėlės ant sofos, valgomojo kėdės gobelenai gelsvo medaus spalvos – viskas suteikia kambariui šilumos ir jaukumo. Bendra kambario erdvė turi apšvietimą, paslėptą palei langų sienas. Tai – tarsi budinti šviesa.

Miegamasis ir darbo kambarys: čia kalba akcentai

Miegamasis gana paprastas, iš bendro konteksto išsiskiria tik lovagalio siena. Dėl stiliaus ir medžiagų vientisumo lovagalį nuspręsta daryti iš tamsiai beicuoto ąžuolo faneruotės, kurios fone atsirado ant lynų kabantys reguliuojami šviestuvai. Šonuose įklijuoti veidrodžiai praplečia vaizdą, tarsi lova stovėtų erdvės viduryje ir ją būtų galima apeiti. Be lovos, kambaryje yra minkštas krėslas ir spinta su blizgiais paviršiais, kurie „gaudo“ šviesos blykstelėjimus, įsiveržiančius pro priešais esantį langą. Priešais lovą, ant baltos sienos, pakabintas R. Naumavičiaus tapytas paveikslas.

Darbo kambario medžiagos ir spalvos natūraliai derinamos prie bendro buto interjero, tačiau šioje erdvėje atsiranda gyvesnės turkio spalvos. Korpusiniai baldai čia lengvi, kabantys, projektuoti pagal Audronės Ambrazienės ir Daivos Pocevičienės eskizus. Sofos-lovos gobelenas šviesiai pilkas. Kaip dekoro elementas pasirinktos pagalvėlės. Virs minkštos dalies kabo lentyna, po kuria įmontuotas LED juostos apšvietimas.

Spinta baltos spalvos, „užmaskuota“ baltoje sienoje. Kambarys tikrai nedidelis, tačiau neankštas. Turint galvoje, kad šioje erdvėje anksčiau buvo virtuvė, o dabar – gyvenamasis kambarys, – buvo nuspręsta pasirinkti erdvės neužgožiančius baldus.

Vonioje sukurti šeši atskiri apšvietimo akcentai. Pirmas – centrinis virš vonios. Antras – bendras ties fotovaizdu ir praustuvu. Trečias – LED juosta lubose ties dušo kabina ir virš vonios aplinkui centrinį šviestuvą. Ketvirtas – šviestuvas ant veidrodžio virš praustuvo. Penktas – duše. Šeštas – relaksacinis apšvietimas (du šviestuvai įleisti į grindis, išjungus visus esamus šviestuvus, jie vieninteliai apšviečia ir akcentuoja „medžio lentų“ sieną ir gulint vonioje suteikia ramybės bei atsipalaidavimo).

Bute panaudota nemažai veidrodžių, kurie leidžia vizualiai praplėsti erdves. Visas butas tapo estetikos, vizualinio lengvumo ir komforto visuma.