Sensacingas Karolio Žukausko pareiškimas – „Nemuno aušra“ galėjo gauti 130 tūkst. „juodų pinigų“

Provokavo skambučiais

Trečiadienį komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas, kuris jau ne kartą yra apgavęs „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį bei kitus partijos atstovus, paskelbė naujus pokalbių įrašus, kuriais remdamasis teigia, jog teisėsauga turėtų tirti „Nemuno aušros“ finansavimą, nes jis esą galėjo būti neskaidrus. Pokalbiuose partijos atstovu apsimetęs K.Žukauskas provokavo partiją parėmusius jos narius skirti pinigų apeinant įstatymus.

K.Žukauskas adresatams prisistatė Edvardu, „Nemuno aušros“ finansininkės Svetlanos Meleško padėjėju. Jis aukotojams primindavo jų auką ir klausdavo apie galimybę pervesti dar pinigų, sakydamas, kad pinigai bus grąžinti, kompensuoti bei užsimindamas, kad esą tokia pati schema buvo naudojama ir pirmą kartą. Daugelis prašė laiko pagalvoti, vienas sutiko, tačiau vėliau perskambino ir tikino aukojęs savo noru ir tai vėl darysiąs.

K.Žukauskas taip pat tikina, kad dėl šio eksperimento prieš jo „Facebook“ profilį ir kitas paskyras socialiniuose tinkluose buvo vykdoma didžiulė botų ataka.

Sutapimai ar „juodi pinigai“?

Trečiadienio vakarą K.Žukauskas savo „Substack“ kanale paskelbė naują įrašą, kuriame teigia radęs įrodymų, jog „Nemuno aušra“ galėjo būti finansuojama „juodais pinigais“.

„Žinau, kaip viešai ginsis „Nemuno aušra“ ir Žemaitaitis – „Sutapimai ir tiek“, bet tokie sutapimai yra neįmanomi. Teisėsauga, tikiuosi, tą patvirtins. Beje, viskas remiasi vienu banko sąskaitos išrašu, kurį visą laiką turėjo ir teisėsauga, ir VRK. Noriu tikėti, kad jie nematė šių sąsajų, nes kitaip vargu ar būtų užbaigę tyrimą taip sausai. Bet gal jie nedalyvavo matematikos olimpiadose mokyklos laikais?“, – rašo K.Žukauskas.

„Kai dariau eksperimentą su skambučiais Nemuno aušros veikėjams ir kai aprašinėjau jį, radau, kad „Redakcijos“ tyrime Birutė Davidonytė užsimena turinti Nemuno aušros banko sąskaitos išrašą – to 2024 m. vasaros laikotarpio, kai visi tie veikėjai darė pavedimus partijai. Parašiau iškart Birutei, paklausdamas, ar galėtų pasidalinti tuo išrašu:, – rašo jis.

Gavęs duomenis su visais „Nemuno aušros“ sąskaitos judėjimais nuo pat jos atidarymo 2024 m. birželio 21 d. iki rugpjūčio 29 d. K.Žukauskas tikina atradęs tai, kas jį pribloškė.

Jis atrado, kad partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija miestai. Tuomet, kai juose apsilankydavo R.Žemaitaitis ar kiti partijos lyderiai, juose gyvenantys partijos nariai lyg susitarę suaukodavo apvalias sumas.

„Net negalėjau patikėti, bet į vieną bendrą ir labai aiškų vaizdą susijungė beveik VISI Nemuno aušros narių pavedimai partijai. Kuriuos jie patys mokėjimo paskirtyje tvarkingai kaip robotukai vadino „Savanorišku nario mokesčiu“.

O mano pradinė prielaida, kurią norėjau patikrinti tą naktį, buvo tokia – atvirkštinis variantas to, ko nuo pradžių ieškojau. Bandyti atsekti, ne kas kiek ir kodėl partijai pervedė, bet jei jau įtariam, kad vaikščiojo didelės sumos grynųjų pinigų – kaip ir kada jos galėjo pasiekti tuos partijos narius“, – rašo jis.

„Pagal kai kurias jau pažįstamas pavardes mačiau, kad tarp pavedimų dominuoja tik keli miestai. Partijai, kuri skelbiasi turinti 3000 narių ir skyrius visoje Lietuvoje, sutikite, tokia maža pinigų geografija jau kelia įtarimų. O jei juos pasiekė grynieji pinigai – kažkas turėjo atvežti. Lokacijos skirtingos, tikriausiai, nevežiojo po vieną nario mokestį. Jei kažkas turi užduotį, pvz., Kelmėje Nemuno aušros nariams padalinti tam tikras sumas grynųjų, kad šie jas pervestų į partijos sąskaitą – kaip ir kada veža jiems?

Be teisėsaugos įrodymų kol kas turiu pridėti galimai, bet gamtoje tokių sutapimų nebūna, todėl esu įsitikinęs, kad į „Nemuno aušros“ sąskaitą 2024 m. vasarą buvo įlieta žvėriškai didelė juodų pinigų suma – net 130 000 eurų.

Ir čia buvo didžiausia Nemuno aušros klaida – apvalios sumos. Ir tingėjimas daugiau pakeliauti po Lietuvą, bandant per vieną kelionę padengti visą skyrių“, – teigia K.Žukauskas, pateikiantis konkrečius pavyzdžius, kaip ir kada po „Nemuno aušros“ lyderių vizitų aukodavo partijos nariai.

„Be teisėsaugos įrodymų kol kas turiu pridėti galimai, bet gamtoje tokių sutapimų nebūna, todėl esu įsitikinęs, kad į Nemuno aušros sąskaitą 2024 m. vasarą buvo įlieta žvėriškai didelė juodų pinigų suma – net 130 000 eurų.

Nemuno aušros sąskaitos išrašo lentelėje pridėjau lokaciją – iš kokio miesto atkeliavo pavedimai. Ir viskas sutapo – sumos apvalinosi labai gražiai. Miestams galimai buvo paskirta apvalios sumos – 5000, 10000, 20000 eurų, ir pan. Įtariu, kad kažkokiam Nemuno aušros Kalėdų seneliui sunkiai sekėsi su matematika, jei skaičiuoti galėjo tik tokiais skaičiais. Žinoma, labai patogu, bet tai palieka ryškius pėdsakus.

Visą lentelę taip ir persidėliojau – sugrupavau pagal miestus ir datas. Papildomai dar tikrinau, kur tuo metu būdavo pats Žemaitaitis (ačiū tiems patiems soc. tinklams) ir kiti svarbūs partijos veikėjai – iš čia net galiu daryti prielaidą apie juodų pinigų geografinę kilmę“, – rašo jis.

Apvalios sumos

Pasak K.Žukausko, praėjus savaitei po to, kai partija atsidarė rinkiminę sąskaitą, į ją 2024 m. birželio 30 d. įkrenta du pavedimai. Abu iš Marijampolės, bendra apvali suma – 5000 eurų.

Jis atkreipia dėmesį, kad Alvydas Brusokas, pirmasis „Nemuno aušros“ aukotojas, būtent ir yra pagrindinis „Redakcijos“ tyrimo asmuo – dėl sąsajų su rusų oligarchais. „Žemaitaitis vėliau kartojo, kad nėra girdėjęs tokio ir nepažįsta – labai įdomu, kaip įkalbėjo nepažįstamąjį būti pirmuoju dosniu partijos rėmėju“, – stebisi K.Žukauskas.

„Jeigu galvojam, kad šie pavedimai vyko pagal schemą, kai nariams atiduodami grynieji, kažkas juk turėjo jiems nuvežti tokius pinigus? Gal taip ir buvo, nes tame pačiame išraše matomas partijos mokėjimas Marijampolės bibliotekai – matyt vyko susitikimas su gyventojais:

Kad šie mokėjimai prasilenkia viena diena – visiškai normalu, juk pateiktos sąskaitos gali būti ne iš karto apmokamos.

Ar Marijampolėje buvo Žemaitaitis? Nežinau, bet birželio 26 d. jis buvo Kaune – ne tiek ir toli pašokti piečiau. Tuo labiau, kad pagal mokėjimus matosi ir bibliotekos nuoma Alytuje panašiu metu“, – rašo jis.

2024 m. liepos 3 ir 4 d. partiją pasiekia 7 solidūs pavedimai. Visi daryti klaipėdiečių partijos narių (tarp jų ir savivaldybės tarybos nariai, darbuotojai ir t.t.). Bendra šių septynių klaipėdiečių pavedimų suma – 20 000 eurų.

„Tarkim, bandau įsivaizduoti Žemaitaičio pasiteisinimą – buvo susitikimai su partiečiais liepos 3 ir 4 dienomis (o tokie Klaipėdoje ir jos rajone tikrai buvo), jis paragino paaukoti partijai, šie klusniai padarė pavedimus. Ir šast koks sutapimas – bendra jų suma gaunasi toks gražus apvalus skaičius“, – stebisi K.Žukauskas.

Jis išskiria Marytę Žukienę, kuri paaukojo partijai 2000 eurų ir po trijų dienų išstojo iš jos. „Aš taip daryčiau nebent tik tada, jei tie pinigai nebūtų mano, bet gal Marytė tiesiog altruistė?“, – komentuoja komunikacijos specialistas.

K.Žukauskui dar įdomiau, kad tik du pavedimai padaryti nurodant kiek kitokią paskirtį – „Savanoriškas mokestis“. Ir tie du asmenys pervedė lygiai 10 000 eurų.

K.Žukauskas pastebi, kad tuo metu, kai klaipėdiečiai atliko pervedimus, R.Žemaitaitis dalyvavo susitikimuose Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone, buvo Palangoje. Ten pat lankėsi ir partijos vicepirmininkas Robertas Puchovičius.

2024 m. liepos 8, 9 ir 10 d. į partijos sąskaitą pinigus perveda Kastytis Žuromskas (dabartinis aplinkos ministras, – red. past.) (2500 eurų), Zigmund Pipilevič (1500 eurų) ir Jaroslav Dijak (1080 eurų). K.Žukauskas akcentuoja, kad visi trys susiję su R.Puchovičiumi, ir šaiposi, kad J.Dijak 80 eurų pridėjo nuo savęs.

2024 m. liepos 10 d. dar įkrenta aušriečių finansininkės Svetlanos Meleško parama partijai – 2000 eurų. „Jei priskaičiuojam ir šią sumą, vis tiek gaunasi apvalūs 7000 eur. Gal jie atkeliavo iš pajūrio? Kas buvo knygnešys?“, – beria klausimus K.Žukauskas,p[ridurdamas, kad S.Meleško vyras irgi dirbo ar dar dirba R.Puchovičiaus įmonėje.

„Partijos sąskaitoje kelių dienų pertraukėlė – tikrai niekas iš kelių tūkstančių partijos narių taip ir nesugalvojo kažkurią dieną pervesti kad ir 500 eurų nario mokesčio? Hm, keista“, – stebisi komunikacijos specialistas.

„O tada – vėl nario mokesčių festivalis (pavedimai atlikti 2024 m. liepos 13-15 dienomis, – red. past.). Koks sutapimas – dauguma arba visi – iš Puchovičiaus aplinkos. Žmona, tėvas (per tris kartus pervedęs tą patį gražų skaičių – 2500 eurų), draugas Edvard Vaskan (kurio 30-metyje dalyvavo Puchovičius), taip pat ir mano telefoninis pašnekovas Kazilionis, dirbęs su Puchovičiaus broliu, ir Žuromskio žmona su kuklia auka.

Skandalinga, kad šįkart nesigauna apvali suma – iki 10 000 eurų trūksta 800, gal kas įsidėjo sau į kišenę? Manau, vidinis auditas partijoje būtinas – Skardžiau, ruoškis, bus darbo“, – ironizuoja K.Žukauskas.

„Sudedam pirmus keturis aukų partijai festivaliukus ir jau turim gražią 40 000 eurų sumą. Ir jokių pavedimų iš kokių nors Biržų, Šiaulių ar Kauno“, – konstatuoja jis.

„2024 m. liepos 20-23 d. vėl buvo sėkmingos. Vėl dominuojančios apvalios 2500 eurų sumos, vėl beveik apvali bendra suma – 15 000 eurų (kažkas vėl nusuko porą šimtų). Vėl bent jau dalis aukotojų – iš Puchovičiaus aplinkos (jo brolis, jo žmonos brolis). Ir Sandra su Snežana, kurias kalbinau telefonu“, – tęsia K.Žukauskas.

Liepos 24 d. pavedimų kruša

„Tada atėjo sėkmingiausia partijai diena – liepos 24-oji, kada visi kaip susitarę puolė pervedinėti nario mokesčius. Solidžius. Tiesa, kažkodėl tik iš trijų miestų – Šilutės, Klaipėdos ir Vilniaus. Sugrupavau aukas pagal lokacijas – vėl sutapimai, o stebukle.

Pirmas blokas dengia Klaipėdą ir šiek tiek Šilutės (ten juk vis tiek šalia). Bet apjungiau dėl pavedimo paskirtyje padarytos klaidos – visi šie asmenys vedė ne kaip nario mokestį, o kaip paramą partijai. Finansininkė ataskaitose klaidą ištaisė, bet bendrystės pėdsakas liko. Bendrai pervesta 10 050 eurų suma. K.Žukauskas pastebi, kad R.Žemaitaitis tuo metu buvo Palangoje.

Tą pačią liepos 24 d. dar aštuoni aukotojai iš Vilniaus pervedė 8500 eurų.

Mažųjų miestų stebuklai

„Tarkim, jūs esat aušriečių religijos atstovas ir sakote, kad čia vis dar sutapimai, gal koks šios religijos šventasis važinėjo per skyrius ir įtikinėjo aukoti. Ir visų pavedimų sumos gaudavosi apvalūs skaičiai. Tarkim.

Bet kaip tuomet paaiškinsit mažųjų miestų finansinius stebuklus? Nemanau, kad Lietuvoje yra daugiau tokių miestų, kaip Šilutė, Šilalė ir Kelmė, kurie tokias lėšas skiria politikai. Vėl sutapimas – VISI TRYS miestai partijai paaukojo LYGIAI po 10 000 eurų. Gal ir man pradėti tikėti aušriečių religija, nes tik joje tokių stebuklingų sutapimų būna?“, – klausia K.Žukauskas.

Šilutėje 7 partijos nariai liepos 24-rugpjūčio 1 d. bendrai apvaliomis sumomis pervedė 10 tūkst. eurų.

7 partijos nariai iš Šilalės liepos 29-rugpjūčio 5 d. pervedė apvaliomis sumomis irgi 10 tūkst. eurų.

Tuo tarpu Kelmėje iki 10 tūkst. eurų truputį pritrūko. Liepos 29 d. – 30 d. 11 žmonių pervedė 9450 eurų. Tačiau padėtį ištaisė dabartinis Seimo narys Kęstutis Bilius, rugojūčio 8 d. pervedęs 500 eurų.

K.Žukauskas pastebi, kad 2024 m. rugpjūčio pabaigoje vienam nariui grąžinta 4000 eurų auka (matyt, neatitiko VMI kriterijų), bet tą pačią dieną Žemaitaičio žmona Živilė partijai paaukoja 3800 eurų.

Sudėjęs visus pavedimus iš Vilniaus K.Žukauskas vėl gauna beveik apvalią sumą – 54 800 eurų ir apgailestauja, kad būtų lygiai 55 000 eurų, jei Žemaitaičio žmona savo pavedimu būtų kompensavusi visus 4000 eurų, kurie buvo grąžinti aukotojui.

„Atskiro paminėjimo dar verta Aleksandro Furs auka partijai – dėl kokaino teisinių problemų turėjęs ir vėliau iš rinkimų pasitraukęs Furs partijai paskyrė net 17 500 eurų. Vėl beveik apvalus skaičius. Taip ir nežinau, ar partija jo pinigais pasinaudojo net po to, kai jis ją paliko. O gal ten ne jo pinigai buvo?“, – rašo jis.

130 tūkst. eurų – iš kur?

„Iš visų krūvos pavedimų ir 130 000 eurų sumos, vos vienas pavedimas netiko į sistemą. Arba aš neradau, kur jį pridėti. Jokių kitų pagal lokaciją ar pagal sumas netinkančių pavedimų. 130 000 eurų vertės sutapimas – na tikrai stebuklų partija.

Teisėsauga, sako, nerado, kad įtartinai įplaukusios sumos viršytų 25 000 eurų. Nežinau, kaip jie skaičiavo, bet man gaunasi 130 000 eurų. Suprantu, kad visa tai dar reikia įrodyti ir pagrįsti baudžiamajai bylai, bet čia yra tik du variantai.

Arba mes tikime, kad Nemuno aušra yra stebuklingų sutapimų partija.

Arba aš ką tik įrodžiau, kad į vieną iš valdančiųjų Lietuvos partijų įplaukė 130 000 eurų juodų pinigų.

Kodėl juodų? Nes skaidriais pinigais tokie rizikingi žaidimai nežaidžiami“, – teigia K.Žukauskas.

Komunikacijos ekspertas teigia savo surinktus duomenis vėliau atiduosiantis teisėsaugai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Prokuratūra tyrimą nutraukė

„Nemuno aušros“ finansavimo skaidrumo klausimą jau kėlė kanalas „Redakcija“, tačiau prokuratūra galiausiai nutraukė tyrimą.

2025 m. liepą pradėtame tyrime teisėsauga aiškinosi žiniasklaidos platformos „Redakcija“ skelbtą informaciją apie partijos steigimą ir finansavimą.

Tuomet skelbta, kad tarp „Nemuno aušros“ steigėjų, narių ir finansinių rėmėjų buvo ir rusų oligarchų milijardierių patikėtinis, gyvenęs Rusijoje ir turintis Lietuvos bei Rusijos pilietybę.

„Redakcija“ išsiaiškino, jog partijos rėmėjų sąrašuose buvo ir keliolika asmenų iš vicepirmininko Roberto Puchovičiaus artimos aplinkos, o taip galimai bandyta apeiti maksimalios piniginės aukos ribojimus.

Taip pat skelbta, kad „Nemuno aušrą“ nemokamai teikdamos paslaugas sistemingai rėmė su „aušriečiais“ susijusios įmonės.

Tyrime teisėsauga aiškinosi, ar fiziniai ir juridiniai asmenys taip nepažeidė Rinkimų politinės kampanijos finansavimo taisyklių ir tuo nepadarė nusikalstamos veikos.

Savo sprendimą nutraukti tyrimą prokurorai argumentuoja tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtino pirminių prielaidų apie politinės partijos ar rinkimų kampanijos finansavimo neteisėtumo mastą, dėl kurio jau gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, t.y. tokia parama turėtų viršyti 25 tūkst. eurų.