Seserys: neišskiriamos draugės ar konkurentės?

Visos girdėjome istorijų apie suaugusias, bet beveik nesikalbančias, dėl palikimo susipykusias seseris, ir apie tas, kurios visada viena kitai ko nors slapčia pavydi – vyrų, karjeros, materialių dalykų. Nors yra ir kitokių – pačių geriausių draugių, kurios dienos neištveria viena kitai nepaskambinusios, tų, kurios dalijasi viskuo ir kurioms sesuo – pats brangiausias žmogus.

Kas lemia santykius tarp seserų?

Iš dalies tai, kaip vaikystėje su jomis bendravo tėvai. Jų užduotis – mylėti abi vienodai ir nerodyti daugiau simpatijų kuriai nors vienai. Tačiau ar tai įmanoma? Juk kartais net pasakoma, kad ši mergaitė tai tikra „tėčio dukra“ – tėtis ją lepino labiau už seserį, o ši – „mamos numylėtinė“ – nes viena iš seserų galbūt realizavo mamos svajones, pateisino jos lūkesčius, o kita – nelabai.

Jauni tėvai kartais nesusimąsto, kaip jaučiasi jų dukros, nuo mažens priverstos konkuruoti.

Ir nebūtinai vienas vaikas tėvams brangesnis už kitą – tiesiog auga dvi asmenybės su skirtingais poreikiais ir troškimais, abi mylimos ir gerbiamos, bet kaip tą meilę atmatuoti ir lygiai padalinti? Juk kartais vyresnėlei atrodo, kad jaunėlė labiau mylima, jai daugiau leidžiama, o jaunėlė tyliai pyksta, kad tėvai ją lygina su geriau besimokančia seserimi. Jauni tėvai kartais nesusimąsto, kaip jaučiasi jų dukros, kurios nuo mažens priverstos konkuruoti.

Pagrindinė auklėjimo klaida

Ją daro turbūt dauguma tėvų – mažesniajam vaikui dažniausiai tenka daugiau meilės ir švelnumo. Abu vaikai tai jaučia – vyresnėlei, kai jos draugės dūkdavo kieme, dažnai tekdavo prižiūrėti seserį: o jei tai kartodavosi nuolat, jos pyktis tėvams savaime nukrypo į seserį. Be to, seserys visada būna skirtingos – vyresnioji anksti subręsta, tampa pareiginga ir atsakinga, dažnai savo nuomonę reiškia tiesmukai, jaunėlė – švelnesnė ir tylesnė, labiau prisitaikanti. Arba – daug sau leidžia. Būtent ji, vyresniosios pykčiui, paauglystėje sugeba iš tėvų meiliai išsireikalauti ne tik daugiau dėmesio, bet ir pinigų...

Kodėl seserys konkuruoja?

Kol jos visai mažos, santykiai dažniausiai būna geri, konkuruoti seserys pradeda pačiame jautriausiame amžiuje, ankstyvoje paauglystėje – joms atrodo, kad kitai perkami gražesni drabužiai, kad tėvai ne ją, o kitą giria dėl mažmožių, o ji sulaukia tik pastabų ir kritikos. Kai merginos auga, ir tėvų dėmesio reikia vis mažiau, konkurencija kartais išauga – viena turi didesnį pasisekimą tarp vyrijos, kita įstojo mokytis į prestižinę specialybę ir taip toliau. Jei šeimoje auga brolis ir sesuo, dažniausiai tokios konkurencijos nebūna – pernelyg skirtingi jų interesai.

Ne veltui sakoma, kad laikas – geriausias gydytojas. Kartais seserys labai susidraugauja studentiško amžiaus ar jau ištekėjusios ir pagimdžiusios. Santykiams į naudą išeina šioks toks atstumas – kai viena, pavyzdžiui, išvažiuoja mokytis į užsienį: abi greitai užmiršta nuoskaudas, nes pasiilgsta viena kitos ir jau su šypsena gali prisiminti visus vaikystės konfliktus ir pavydą. O ir dėl tėvų meilės jau nebereikia kovoti – kiekviena jų turi savo gyvenimą, savo džiaugsmų ir rūpesčių.

Kuo brandesnės tampame, tuo geriau sutariame su šeimos nariais, nes ateina suvokimas, kad tėvai neamžini, kažkada šalia mūsų liks tik patys brangiausi žmonės – sesuo, brolis, vyras ir vaikai. O kartais kai kurioms – tik sesuo...