Silpsta, peršti, ašaroja akys? 6 būdai pagerinti regėjimą pavasarį
Pavargusiomis, išsausėjusiomis, perštinčiomis akimis pavasarį skundžiasi dauguma įtemptą protinį darbą dirbančių žmonių, studentų bei moksleivių. Nusilpęs regėjimas – ilgalaikio streso, vitaminų trūkumo, sezoninių alergijų, darbo kondicionuojamose patalpose bei žalingų įpročių pasekmė. Pateikiame sąrašą patarimų, kaip padėti sau šiuo intensyviu metų laiku.
1. Taikyti „20–20–20“ taisyklę
Nesvarbu, ar dirbate biure, ar studijuojate namuose prie kompiuterio – atsitraukti nuo ekrano reikėtų kas 20 minučių. Pertraukos metu patariama bent 20 sekundžių nukreipti žvilgsnį į toliau esančius daiktus, išdėsčiusius 6 metrų (arba 20 pėdų) atstumu nuo jūsų, ir keletą kartų stipriau sumirksėti.
Šis būdas padeda ne tik atpalaiduoti akies raumenis, bet ir sudrėkinti akis bei atnaujinti ašarų plėvelę.
Kadangi įpročiai susiformuoja tik sąmoningo kartojimo būdu, neužmiršti pertraukų jums padės žadintuvas (priminimas).
2. Vartoti dirbtines ašaras
Greitas akių nuovargis, paraudimas ir dirginimas, svetimkūnio ar smėlio akyje pojūtis, niežėjimas, peršėjimas ar net skausmas, ašarojimas, pablogėjęs matymas – požymiai, bylojantys apie sausų akių ligą.
Pajutus šiuos simptomus, svarbu netrinti akių nešvariomis rankomis ar audiniais, o rinktis specialius akių drėkiklius, dirbtines ašaras.
Saugiausios dirbtinės ašaros – tos, kuriose nėra konservantų, ir kurias galima naudoti ilgą laiką, lašintis daug kartų per dieną. Nors šios priemonės yra nereceptinės, patartina prieš naudojant pasitarti su savo gydytoju ar vaistininku.
3. Išeiti į lauką
Sveikatos specialistai pataria pertraukas išnaudoti buvimui gryname ore.
Būdami lauke užtikriname pakankamą akių drėgmės lygį. Taip pat leidžiame joms judėti, fokusuodami vaizdą ir į tolimus, ir į artimus objektus, tokiu būdu stiprindami akies raumenis.
Be to, didelę įtaką akių sveikatai daro ir saulė, kuriai veikiant, mūsų odoje gaminasi itin svarbus vitaminas D.
4. Rinktis saugius akinius nuo saulės
Būnant lauke, saulės šviesoje, akims būtina apsauga nuo saulės. Oftalmologai pataria rinktis tik kokybiškus saulės akinius, turinčus UVA ir UVB spindulius sulaikantį filtrą.
Jei saulės akinių lęšiai tik tamsinti, mūsų vyzdžiai, reaguodami į prietemą, išsipleča, atverdami kelią žalingiems saulės spinduliams patekti į akį.
Įrodyta, kad nesaugant akių, aktyvūs saulės spinduliai ir jų skleidžiama radiacija kenkia tinklainei ir gali paspartinti kataraktos (akies lęšiuko drumstėjimo) formavimąsi.
5. Malšinti alerginius simptomus
Dalį žmonių pavasarį kankina sezoninis alerginis konjunktyvitas, kurį sukelia augalų žiedadulkės. Pavasarinio konjunktyvito simptomai pasireiškia stipriu akių perštėjimu, jautrumu šviesai.
Alerginės ligos atveju paprastai yra skiriami vaistai, kurie neleidžia išsiskirti alergiją sukeliančoms medžiagoms. Niežtinčas, paraudusias ir patinusias akis ir akių vokus malšina antihistamininiai vaistai.
Atsiradus alerginio konjunktyvito simptomams būtina kreiptis į oftalmologą, kuris paskirs reikiamą gydymą ir nurodys, kokių vaistų labiausiai reikia.
6. Maitinti akis vitaminais
Šiltojo sezono metu patartina rinktis produktus, kuriuose gausu vitamino A (beta karotino), vitamino E, antioksidantų – liuteino ir zeaksantino, Omega-3 riebalų rūgščų.
Įsibėgėjus šiltajam sezonui, dalį šių medžiagų galima gauti kartu su šviežiu, žaliu maistu bei miško gėrybėmis. Akis stiprinti papildomai taip pat galima specialiai akims sukurtų papildų pagalba.
Vitamino A gausu braškėse, spalvotose daržovėse bei kepenyse.
Vitaminas E randamas nerafinuotuose aliejuose, grūdinėse kultūrose, žirniuose, pupelėse, špinatuose, grikių kruopose.
Liuteino ir zeaksantino randame lapinėse salotose, spalvotose daržovėse, vaisiuose, kiaušinio trynyje.
Omega-3 riebalų rūgščių gausu riebioje jūros žuvyje, linų sėmenų, rapsų, kanapių, graikinių riešutų, kviečių gemalų ir sojų aliejus, taip pat žalios lapinės daržovės ir riešutai.