Šilumos terapija – ne tik nuo šalčio
Kuri iš mūsų šaltymečiu nemėgsta tingiai patysoti šiltoje vonioje ar pasikaitinti garų pirtelėje – šiluma kūną ir dvasią veikia labai maloniai. Ne veltui nuo senų senovės ja gydyti ne tik menki negalavimai, bet ir kur kas rimtesnės ligos.
Kad karštis padeda gydyti, žinota dar senovės Egipte, Graikijoje, Romoje. Antikos laikais vėžys buvo gydomas įkaitinta geležimi arba guldant ligonius į karštą smėlį. Daug vėliau buvo patvirtinta, kad, esant karščiavimo temperatūrai, gali sunykti tam tikri augliai, ir šis gydymo būdas daug pigesnis bei turi mažesnį šalutinį poveikį, palyginti su įprastais: radioterapija, chemoterapija, imunoterapija ir chirurgija.
2009 m. Berlyne vykusioje didžiausioje Europos onkologų konferencijoje šilumos terapijos pradininkas vokiečių profesorius Rolfas D. Isselsas teigė, kad šilumos terapija, taikoma su chemoterapija ir radioterapija, gerina vėžio gydymo rezultatus. Mokslininkas spėja, jog karščio paveiktos vėžio ląstelės arba žūsta plyšus membranai – įvyksta vadinamoji nekrozė, arba susinaikina. Pasak R. D. Isselso, vėžio ląstelės neatsparios aukštai kūno temperatūrai, o imuninės sistemos ląstelės, priešingai, kylant temperatūrai, veikia geriau. Tačiau nuo tokių sudėtingų mokslinių tyrimų ir specifinių ligų gydymo pereikime prie paprastesnių šilumos terapijos būdų.
Šiluma kaulų nelaužo
Švelnų relaksacinį poveikį turinti šilumos terapija patraukli tuo, kad gydyti nedidelius negalavimus ar tiesiog atsipalaiduoti galima ir neiškėlus kojos iš namų. Kad ir kokią jos rūšį – vonią, pirtelę, garus ar šildyklę – pasirinktumėte, kiekviena procedūra maloniai atpalaiduoja raumenis, malšina lėtinius sąnarių ir nugaros skausmus, gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, didina odos elastingumą, šalina nuovargį ir įtampą. Taip yra todėl, kad šiluma išplečia kraujagysles, pagerėja kraujotaka, audiniai gauna daugiau deguonies.
Gydoma pačiais įvairiausiais būdais: sausu karštu oru suomiškoje pirtyje, drėgnu šiltu oru garinėje pirtyje, spinduliais infraraudonųjų spindulių pirtyje, specialiomis elektrinėmis šildyklėmis, karšto vandens pripiltomis guminėmis pūslėmis, specialiomis, vaistinėse parduodamomis silikono pagalvėlėmis (prieš naudojimą jos pamerkiamos į karštą vandenį) ar paprasčiausiai prie skaudamos ar įtemptos vietos pridėjus tinkamos temperatūros vandens pripiltą butelį. Šildymo šaltinis pasirenkamas, nelygu ką – visą kūną ar tik jo dalį – ketinate atpalaiduoti ir nuraminti. Jeigu skauda sąnarius ar dantį, užteks prie tos vietos pridėti elektrinę ar karštos druskos pribertą medvilnės pagalvėlę – palaikiusi 10–15 min., pajusite palengvėjimą. Jeigu skausmas surietė kaip reikiant ir kenčia visa nugara, dairykitės specialių šildomųjų paklotų ar išsitieskite ant įkaitinto suolelio pirtyje.
Žinoma, prieš gydantis šiluma, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Šilumos terapija netinka, kai yra smarkūs sumušimai (juos reikia šaldyti, o ne šildyti), atviros žaizdos, didelis kraujospūdis, turite širdies problemų, karščiuojate. Išklausęs jus ir įvertinęs sveikatos būklę, gydytojas patars, koks metodas jums tinka geriausiai.
Jeigu naudojate karšto vandens pūslę, atidžiai sekite vandens temperatūrą: per karštas gali smarkiai nudeginti odą. Taip pat paisykite laiko rekomendacijų – paprastai šilumos terapija neturėtų būti taikoma ilgiau nei pusę valandos.
Inhaliacijos. Gydymas šiltais ar net karštais garais, prisotintais lakių aromatinių gydomųjų medžiagų, ypač veiksmingas kosint, sloguojant, susirgus sinusitu, gerklų uždegimu, tracheitu ir bronchitu. Aromatizuoti ir veikliųjų medžiagų prisotinti garai pasižymi karščiavimą mažinančiu, uždegimą malšinančiu ir gijimą skatinančiu poveikiu. Kvėpuojant karštais garais, šios medžiagos nusėda ant kvėpavimo takų gleivinės, per ją patenka į kraują ir iš karto ima veikti: dezinfekuoja, malšina uždegimą, palengvina kvėpavimą ir atsikosėjimą.
Jei sloguojate, kvėpuokite nosimi, jeigu peršti gerklę ar kamuoja kosulys, įkvėpkite per burną, orą sulaikykite 2–3 sekundes, iškvėpkite per nosį. Toks kvėpavimas turėtų trukti 10–15 minučių, jį galima kartoti 3–4 kartus per dieną. Inhaliacijoms tinka druskos arba sodos tirpalas, vaistažolių ištraukos ir vaistinių augalų (pušų, kadagių, kėnių, kedrų spyglių, džiovintų eukaliptų, ąžuolų, beržų lapų) eteriniai aliejai.
Verta žinoti. Inhaliacijas geriausiai daryti po valgio praėjus valandai, jos turėtų trukti 10–15 minučių. Paskui patartina valandą neiti į šaltą orą, nevalgyti, nerūkyti.
Sveikatą stiprinančios vonios
Gulint šiltoje vonioje, į odą priplūsta daugiau kraujo, iš organizmo pasišalina nemažai toksinų, gerėja žarnyno veikla, kraujyje sumažėja cukraus. Šilta vonia padeda, jei nuolat jaučiatės pavargusi, kankina nemiga, įtariate, kad nusilpęs imunitetas. Paprastą vonią su eteriniais aliejais ar vaistažolių ištraukomis galite pasiruošti ir namuose. O jei norite organizmą dar labiau atgaivinančios, stipresnės vonios, eikite į SPA centrą. Juose yra ir natūralaus mineralinio vandens vonia (spartina visų organizmo sistemų funkcijas, ramina nervus, skatina atsinaujinti audinius), oro burbuliukų prisotinta perlinė (tinka nervams raminti, dirglumui mažinti, kraujotakai ir miegui gerinti), su jūriniais dumbliais (spartina toksinų pasišalinimą, atpalaiduoja raumenis, mažina dirglumą), purvo vonia (šalina šlakus, gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, suteikia organizmui įvairių mikroelementų) ir kt. Kokią vonią konkrečiu atveju rinktis, geriausiai patars specialistas.
Verta žinoti. Atpalaiduojamosios vonios temperatūra turėtų būti apie 34–36 °C. Tokioje vonioje galite gulėti 15 minučių ir ilgiau. Medžiagų apykaitą greitina vonios, kurių vandens temperatūra siekia ir 40 °C, bet atminkite, kad tokia temperatūra tinka tik visiškai sveikiems žmonėms. Gulėti joje patartina ne ilgiau nei 5 minutes ne visiškai pasineriant – vanduo neturi pasiekti širdies srities, ypač jei negalite pasigirti sveika širdimi.
Šildomieji kompresai
Ypač geras būdas veikti kurią nors kūno dalį. Šildomieji kompresai gali būti sausieji ir drėgnieji. Sausieji, prie kurių galima priskirti ir šildomąsias pagalvėles, daromi su šildomaisiais tepalais, pakaitinta jūros druska, smėliu, linų sėmenimis. Drėgnieji kompresai ruošiami su šiltu vandeniu, praskiestu alkoholiu, aliejumi, medumi.
Šildomieji kompresai malšina ausų, dantų, gerklės, sąnarių, radikulito skausmus. Uždėjus šildomąjį kompresą, išsiplečia tos kūno vietos kraujagyslės, pagerėja odos ir gilesniųjų audinių kraujotaka. Kraujyje padaugėja baltųjų kraujo kūnelių, veikiančių uždegimo židinį, kovojančių su infekcija. Pagerėjus šildomos vietos kraujotakai, į ją patenka ir daugiau medikamentų, skiriamų ligai gydyti. Pažeistoje vietoje skatinama medžiagų apykaita, todėl greitėja gijimas.
Verta žinoti. Drėgnų kompresų poveikis išlieka ilgiau, nes kai audinio skiautė drėgna, šiluma ne taip greitai išsisklaido. Dėl to šilti ar karšti kompresai puikiai tinka, pavyzdžiui, nuo šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimų. Karštus drėgnus kompresus arba įvyniojimus galima vis pašildyti, pavyzdžiui, apsupant dar ir šilta antklode.
Kojų vonelės
Gelbsti peršalus, po įtemptos darbo dienos jaučiant kojų nuovargį, smarkiai prakaituojančioms pėdoms. Ramunėlių vonelė viena universaliausių. Druskos vonelė puikiai mažina kojų įtampą, tinka peršalus, suskirdusioms pėdoms ir suskilinėjusiems užkulniams gydyti. Juodosios arbatos vonelė – gausiai prakaituojančioms kojoms, melisų lapų – jaučiant įtampą. Organizmo imuninius procesus stimuliuoja kojų vonia su medumi (į šiltą tokiai voniai paruoštą vandenį įdėkite 3–4 valgomuosius šaukštus medaus).
Verta žinoti. Vonelė su vaistažolių ekstraktais bus dar malonesnė ir labiau atpalaiduos, jei į jos dugną įmesite saujelę įvairaus dydžio jūros akmenėlių – juk pėdose daugybė taškų, o toks natūralus masažas pėdas veikia ypač teigiamai. Karštos vonelės nerekomenduojamos esant išsiplėtusioms venoms.