Skaistės Vievesės ryšys su gamta: sūnums – išskirtiniai vardai ir planai persikraustyti miško link

Skaiste, praėjusiais metais įrengtą namelį ant ratų šiemet atnaujinote – perdažėte jį ir suteikėte jam „bangos“ vardą. Vasarą ar rudenį vėl gyvenote kelyje?

Toks buvo pirminis planas, turėjome nemažų užmojų – šiemet norėjome apkeliauti visus didžiausius Lietuvos ežerus. Tačiau tik iškeliavę į pirmąją kelionę su dvejų metukų mažyliu ir vos dvejų savaičių kūdikiu, supratome, kad tai yra nemenkas iššūkis. Nepagalvojome, kad praeitų metų patirtis, kuomet keliavome tik su Vėju, kuriam tuo metu buvo vieneri, buvo kur kas lengvesnė. Po pirmos kelionės į Pamario kraštą, bandėme dar kartą, tačiau tada galutinai įsitikinome, kad dar per anksti ir mūsų keturių kvadratų vaniuke šiemet keturiems asmenims per ankšta.

Tikriausiai nesupratome realybės ir neįvertinome, kas mūsų laukia. Atrodė, kad su dvimečiu susitvarkome, todėl su naujagimiu bus vieni juokai. Per tuos du metus, kol auginome Vėją, tikriausiai pamiršome, ką reiškia auginti kūdikį (šypsosi).

Ar bandysite šį planą įgyvendinti kitais metais?

Labai norėtume, ši vasarą buvo chaotiška, net nepastebėjome, kaip ji praėjo. Todėl planuojame kitais metais įsirengti naują vaniuką arba pirkti didesnį kemperį ir leistis į naują kelionę. Tiesa, negaliu sakyti, kad šiemet visai nekeliavome. Aš esu kilusi iš Žemaitijos, o vyras iš Dzūkijos, todėl nemažai keliavome pas šeimos narius, sulaukėme pagalbos auginant vaikus, galėjome atsikvėpti po darbų.

Šią vasarą filmavotės naujame serialo „Monikai reikia meilės“ sezone. Dažnai į filmavimo aikštelę užsukdavote su abiem vaikais. Ar tai nesukėlė sunkumų filmuojantis?

Žinoma, būdavo visko, esu labai dėkinga prodiuseriams už kantrybę. Tačiau kaip žindanti mama, negalėdavau leisti sau 10 valandų per dieną pranykti filmavimuose, todėl vyras atveždavo Vakarį tiesiai į aikštelę, o Vėjas ten ir užsilikdavo. 

Ne paslaptis, kad Vėjas išbandė aktoriaus profesiją dar būdamas kūdikiu, dabar tęsia vaidmenį ir naujame serialo sezone. Kaip jam sekasi?

Tikrai taip! Naujame sezone jis tęsia savo vaidmenį – vaidina mano sūnų, kurį jau kūdikį žiūrovai išvydo ankstesniame sezone. Filmavimo aikštelėje jis jaučiasi labai gerai, jam viskas įdomu. Žinoma, dvimečiui vaikui išlaikyti dėmesį ne visada yra lengva, visiems tenka apsišarvuoti kantrybe. Pavyzdžiui, kartą Vakariui teko penkis kartus suvaidinti sceną, kai jam duoda naują žaislą, o jis turi iš naujo apsidžiaugti. Paaiškinti tokio amžiaus vaikui, kodėl mes jam dovanojame žaislą, tada atimame, o tada vėl dovanojame – nėra taip jau paprasta.

Norėtumėte, kad vaikais ateityje rinktųsi aktoriaus karjerą ir taptų kolega? 

Jei ateityje bet kuris mano vaikas pasirinks aktoriaus profesiją, aš labai jį palaikysiu. Savaime suprantama bandysiu ir paaiškinti, kad ši profesija yra sudėtinga, reikalaujanti ypatingo atsidavimo. O dabar aš labai džiaugiuosi, kad šiuo metu mano vaikas šalia manęs gali būti darbo metu. Tikiuosi, kad kai užaugs, nepyks, jog jau keturių mėnesių jį sodinome prieš kamerą! (juokiasi)

O kaip Vėjas reaguoja į jaunesnį brolį? Ar netenka pavyduliauti dėl tėvų dėmesio?

Iš tiesų didelių pokyčių sūnaus elgesyje nepastebėjome, nebent tai, kad Vėjas dažniau prašosi ant rankų, tarsi vėl būtų mažas lėliukas. Visgi, vyresnėlis tikrai džiaugiasi broliu, su juo elgiasi dėmesingai ir švelniai.

Ar pagalvojate apie dar gausesnę Vievesių šeimą?

Tokių planų kol kas dar neturime, tačiau čia juk nesuplanuosi. Antroji atžala mus taip pat užklupo netikėtai. Galvodami apie trečią vaiką kol kas dar tikrai norėtume palaukti, padaryti galbūt 5-7 metų pertrauką, tačiau kaip bus – pamatysime. Nesistengiame apkrauti savęs šiomis mintimis, nes viską vis tiek už mus sudėlios gamta.

Kalbant apie gamtą... Akivaizdu, kad su ja turite stiprų ryšį. Net ir vaikams suteikdami Vėjo ir Vakario vardus tarsi pagerbėte jos reiškinius.

Tikrai taip, su vyru labai mylime gamtą, tai yra mus ypatingai siejantis dalykas. Šiuo metu jau turime planų keltis iš Vilniaus kažkur atokiau, jaučiame, kad didmiestyje mums trūksta erdvės. Prie to prisidėjo ir tai, kad abu esame augę kaimeliuose, tad realizavę daugumą savo svajonių didmiestyje, galime po truputį sugrįžti į ten, iš kur atėję.

O vardai vaikams buvo suteikti ne tik iš meilės gamtai, tai atspindi ir mano su vyru charakterius. Mano vyras tarsi rimstantis vakaras – Vakaris, tuo tarpu vardas Vėjas – tai aš, kiek audringesnė asmenybė (šypsosi). Net ir mūsų vestuvės buvo paremtos gamtos stichijų tema, o žiedai – pažymėti pagoniškais simboliais.

Kaip manote, kodėl šiuolaikinis žmogus vis dažniau traukia į gamtą?

Kai gyvenimo tempas toks intensyvus, išlaikyti darną ir vidinę ramybę yra labai sunku. Visas šis lėkimas neretai priveda prie psichologinių problemų – depresijos, panikos atakų. Taigi, vienareikšmiškai gamta, miškas ar jo užuovėja, jūros ar ežero pakrantė yra tai, kur vis dažniau skuba šiuolaikinis žmogus. Ir tik tam, kad vėl atstatytų savo vidinę būseną. Mūsų šeima – ne išimtis. Gamtoje atrandame ramybę, o kartais ir patys save.