Skaitome knygą: Jurgita Dzikienė ir Izolda Baltutė: „Lūžio keliu“ (VIII)

Planuojanti, kruopšti, atsakinga ir nesileidžianti į artimas bičiulystes Goda gyvena pagal sustyguotą gyvenimo planą, kuriame pirmą vietą užimas darbas, ir nemano, kad gali būti kitaip. Tačiau artimos draugės mirtis ir laiškas ją sukrečia. Priverčia lįsti už komforto zonos ribų ir permąstyti įpročius, kasdienybę, požiūrį.

Grįždama iš Londono, kur ji atsisveikino su mirusia drauge, lėktuve susipažįsta su vyru ir pasiduoda vienos nakties nuotykiui, bandydama laužyti įsisenėjusį savo elgesio modelį. Čia ir prasideda Godos lūžio kelias, o jame – nauji žmonės, nauji jausmai, patirtys, skausmingi išgyvenimai ir praeities šešėliai.

7 skyrius

Vis dar neatgaudama kvapo po antrojo susidūrimo su Simpatija, Goda iš moterų tualeto išsliūkino nunarinusi galvą. Vengė akimis susidurti su nepatenkintomis, ilgoje eilėje stoviniuojančiomis merginomis, tad skuodė gėdos taku pirmyn ieškodama tarpo pasprukimui į lauką. Goda negalėjo pasakyti, kiek truko pasiglamžymas su nepažįstamuoju ir, ar jie labai triukšmavo, bet iš keleto jos adresu paleistų nepadorių replikų patapo akivaizdu - šalia stoviniavusieji puikiai žinojo, kas ką tik įvyko.

Ji nevalingai akis pridengė plaukų sruoga.

Jėzau, grįžkit į savo gyvenimus.

Norėjosi balsu pasiųsti visus velniop, bet susilaikė ir šmurkštelėjo į gatvę.

Visas kūnas pulsavo, o viduje užgimusi elektra spragsėdama net varstė šonus. Kas galėjo pagalvoti, kad nepaisyti moralės normų bus taip smagu. Godos lūpose įsižiebė velniška šypsenėlė. Iki šiol ėjusi kuo toliau nuo In Vino staigiai sustojo, keliskart giliai įkvėpė ir iškvėpė. Kad apsiramintų. Kad širdis nustotų mušusi į krūtinę ir kad galva nebesvaigtų. Papurtė nuleistas rankas ir susikišo jas į samaninės suknelės kišenes. Kita vertus, maištauti norėtųsi kitiems nežinant, ypač, kai maištas dar ir amoralus. Moterims. Vyrai tokiais nuotykiais, matyt, giriasi išsijuosę. Įdomu, kaip Simpatija? Ar jis kam nors pasipasakos? Kaip tame pasakojime apibūdins Godą? Gal kaip žavią, paslaptingą moterį, nerodžiusią jokio susidomėjimo, bet galiausiai vis tiek kapituliavusią? Goda negarsiai nusijuokė. Koks vyras norėtų pasakotis apie pergalę su nepatrauklia moterimi. Širdis sušilo nuo surealaus, netiesioginio komplimento.

Gal Doroti patarimai visgi turėjo racijos? Dabar galėčiau kalnus nuversti.

Po tokio atitrūkimo Goda jautė energijos antplūdį ir norėjo kuo greičiau imtis to atidėliotino segtuvo su neaiškiomis lentelėmis, kurį parsinešė namo iš Pagonijos.

Lėtai apsidairė blankiai apšviestoje gatvėje, kuri rodėsi tarsi negyva: nei žmonės, nei automobiliai horizonte nešvietė. Nejaukiai pasimuistė. Atsisukusi atgal, pažvelgė į baro pusę, iš kur girdėjosi įšilęs šurmulys.

Įdomu, kur pasidėjo Simpatija?

Jis dingo, Godai net nespėjus susitvarkyti. Bet ir gerai, nes nebūtų žinojusi, ką su juo kalbėtis. Prieš akis vėl iškilo skruostus kaitinantys vaizdai. Jie vis sukosi ir sukosi chaotiškame rate, maišydamiesi tarpusavyje. Net jiems vykstant buvo sunku laikytis realybėje.

Goda įtempė kojų pirštus iš pasitenkinimo ir susvyravo. Ir svaigstanti nuo vyno galva, ir aukšti batelių kulniukai, ir netikėtai atsipalaidavęs kūnas - viskas kartu kirto per kojas. Pakėlusi ranką, atvėsino karščiu išmuštą kaktą. Trumpam užsimerkė, kelis kartus giliai įkvėpė. Pūstelėjo gegužio vėjas ir atsimerkusi Goda apsidairė bandydama įvertinti, kuria linkme ieškoti taksi. Galiausiai nusprendė pasukti link tos pusės, kur čia važiuojant matė viešbutį.

Eiti tuščia gatve darėsi nejauku. Daug tamsių kampų. Grėsmingai atrodančių neapšviestų skersgatvių. Į grindinį atsimušančių kulniukų aidas.

Jau laikas į telefoną susivesti taksi numerį… - Pamokslavo pati sau, nors žinojo, kad toks jos poelgis kaip šiandien, kai ji prisijungė prie besilinksminančių kolegių, buvo neįprastas. To ji nedaro, nebent turi rimtą priežastį, o šįkart jos nebuvo.

Bet nemiegu ir su nepažįstamais vyrais, o prezervatyvus vis tiek neš...

Staiga jos mintis nutrūko, kai ją kažkas grubiai apkabino per liemenį ir trūktelėjo prie savęs. Goda iš netikėtumo suspigo. Jokių žmonių eidama nepastebėjo. Atsisukusi atsimušė į kvailai išsišiepusį kokių penkiasdešimties metų vyrą, apsuptą pora ilgakojių straksių.

- Ką darai? - užsipuolė lauždama vyrišką ranką, stengdamasi išsivaduoti.

Jis nebuvo aukštas ar labai stiprus, bet apsvaigusi Goda neturėjo jėgų jam pasipriešinti.

- Pagalvojau, kad tokia graži mergina graudžiai atrodo eidama viena gatve. Eikš, junkis prie mūsų kompanijos, - gerokai apgirtęs ir perdėm savimi pasitikintis vyras gašliai šiepė dantis ir traukė ją arčiau savęs.

Jo prasegti marškiniai atidengė šlakuotą, senstančią odą, o pradėję retėti, sulipę plaukai atrodė atgrasūs. Godą supykino. Dar spėjo už keistos trijulės nugarų pastebėti kažkokį barą, skendintį tyloje, ir pagalvoti, kad greičiausiai jie iš ten bus išlindę.

Staiga prieš akis ėmė pilkėti. Kvailai kikenančių straksių vaizdas tolo ir Goda apsivėmė.

Vyras iškart ją paleido ir garsiai keikdamasis ėmė valytis apdergtus marškinius. Ilgakojės jo kompanionės nutilo, bet po sekundės choru prunkštelėjo ir pasitraukusios atokiau juokėsi net susiriesdamos.

- Sumokėsi už tai, šliundra!

Jis grėsmingai artinosi, o Goda atsargiai atbula traukėsi. Žengė staigesnį žingsnį atgal, norėdama išvengti girtų rankų, bet, nepajutusi tvirto pagrindo po kojom, suklupo ir šleptelėjo ant šiknos. Patenkintas girtuoklis išsišiepė ir keliais žingsniais priartėjo. Goda pajuto kitą pykinimo bangą ir net nemąstydama išsivėmė ant priešais stovinčio vyro lakuotų batelių.

- Bliamba, šliundra tu, - suspigo falcetu atsitraukdamas.

Straksės paleido dar garsesnį juoką jo link, vyrui ėmus žiaugčioti dėl smarvės, kurią jis pats ir skleidė.

Goda instinktyviai pašoko ant kojų ir pasinaudojusi sąmyšiu staigiai bėgo gatve aukštyn prie viešbučio, kol akys pagavo atvažiuojančio taksi šviesas.

Prasimerkusi Goda užtruko kelias sekundes, kol susivokė, kur randasi. Pasirodo, net nespėjusi išgerti pasiruoštos skrandį raminančios arbatos, užmigo ant kampinės sofos svetainėje. Lovos nebepasiekė. Visą naktį sapnavo košmarus, kurie išbudindavo ją kas pusvalandį, bet persikelti į miegamąjį net galvon netoptelėjo.

Pro langus jau plieskė saulė, pranašaudama gražią dieną, kuri, kaip patarlė žada - visada ateina po tamsios nakties. Grįžusi pamiršo užtraukti naktines užuolaidas ir dabar šviesa tvoskė tiesiai į veidą. Atsisėdo ir pirštais pasitrynė smilkinius. Stengėsi sumažinti aštrų galvos skausmą po to vėl užsimerkė. Akis įkyriai perštėjo nuo per ryškios šviesos.

Staiga kažkur trinktelėjo durys ir jos pirštai sustingo. Klingtelėjo rakinama spyna. Pasigirdo nerišlus šurmuliavimas. Kaukšėjimas laiptais. Goda atmerkė akis ir, įsiklausiusi į triukšmą laiptinėje, sulaikė kvėpavimą. Jausdama po visą kūną dar lakstantį baimingą nerimą iš lėto suvokė, kad čia tik kaimynė emocingai uždarė savo buto duris. Jokio pavojaus, jokios grėsmės - ji saugi savuose namuose. Skrandyje nemaloniai sukunkuliavo rūgštys ir ėmė kilti viršun. Nuo vėmimo perštėjo gerklę. Oda pašiurpo nuo prisiminimų ir ji nevalingai palietė tas vietas, kur prakeiktas girtuoklis paliko savo gašlių pirštų žymes. Akyse lyg trumpametražis filmas prabėgo vakarykštis vakaras: netikėta kelionė su kolegėmis į vyninę, keistos valandos prie staliuko su nepažįstamais žmonėmis, Simpatijos pasirodymas, skubus ir pašėlęs seksas tualete, užpuolimas… Pajutusi, kad nerimas vėl ima kaustyti kūną ir protą, Goda sunkiai šnopuodama išlipo iš lovos ir vilkdama kojas nuslinko į virtuvę. Įsipylė didelę stiklinę vandens ir išgėrė iki dugno. Vanduo maloniai tekėjo gerkle, mažindamas galvos maudimą ir leisdamas pasijusti šiek tiek lengviau. Sekantis žingsnis turėjo būti vonia, bet ji dar jautėsi per silpna šiai procedūrai, tad apsisukusi patraukė į svetainę. Atžagaria ranka užtraukė sunkias užuolaidas ir griuvo atgal ant sofos. Palengva kiekvienas raumenėlis atsipalaidavo ir Goda paniro į miegus.

Atsimerkė. Užsimerkė. Atsimerkė ir įsispoksojo į lubas. Galvos skausmas pagaliau buvo praėjęs. Goda pabandė persiversti ant kito šono ir sustingo pajutusi veriantį maudulį sėdynėje. Matyt, nuo kritimo bus likusių mėlynių. Nepatenkinta suinkštė:

- Kažin, ar labai jau reikia man veltis į tokius nuotykius..? Tik ėmiau traukti sekso ištroškusius tipelius ir kažkokius girtuoklius.

Bumbėdama ji pakilo nuo sofos ir ranka prisilaikydama dešinį šoną nuklibinkščiavo į vonią. Nusprendė, kad šiandien nekels kojos iš namų, todėl pačiupo ant pakabos kabantį treningą ir užsimetė ant jau dėvimų sportinių kelnių. Keliom akimirkom sustojo ties savo atvaizdu veidrodyje.

- Tau reikia rimtai susiimti, moterie. Atrodai klaikiai. Gal į kokį SPA nulėk, ar ką?

Prilindusi prie veidrodžio pirštu nusibraukė nuo tušo papilkėjusius paakius ir paėmusi dantų šepetuką, riebiai užsitepė dantų pastos.

Kavos! - Rėkė visas kūnas.
Valydamasi dantis patraukė link virtuvės užsikaisti arbatinuką. Staiga pasigirdo skambutis į duris ir Goda suakmenėjo.