Skaivą sukrėtė gyvūnų prieglaudos steigėjos atskleista šiurpi realybė
Gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ steigėją Simoną Šakinytę pribloškia nauja tendencija. Tėvams gyvūnas – repeticija prieš vaiką, gimus vaikui gyvūnas tampa nebereikalingas ir yra „išmetamas“ į prieglaudą. O ten – stresas, depresija, kartais net mirtis. Šunų mylėtoja ir veisėja Skaiva Jasevičiūtė, reaguodama į šią situaciją, sako nesuvokianti, kaip galima gyvūną atiduoti prieglaudai dėl nepatogumo, laiko trūkumo ar nenoro pratinti jo prie naujagimio: „Apie tai reikėtų pagalvoti prieš įsigyjant gyvūną.“
Prieš 12 metų, kai buvo įsteigta prieglauda, pagrindinė gyvūnų atidavimo priežastis, pasak steigėjos, buvo emigracija, dabar – vaiko gimimas: „Negaliu patikėti, kad dėl šios priežasties taip išaugo atiduodamų gyvūnų skaičius, kai tėvystė, atrodo, darosi vis atsakingesnė.“ Simona sako, kad atvejų būna įvairių – gyvūnai atiduodami pradėjus planuoti vaiką arba vos pastojus.
Prisimenu atvejį, kuomet nėščia moteris atidavė katę, nes neva daktaras pasakė, kad kraiko nėštumo metu negalima valyti.
Kartais gyvūnas sureaguoja į gimusį vaiką ne taip, kaip tėvai norėtų, tad dėl šios priežasties taip pat keliauja į prieglaudą. „Gyvūno reakcija į vaiką yra normalu, juk jis neplanavo šeimos pagausėjimo. Tam reikia pasiruošimo ir daugybės pastangų prieš ir po vaiko gimimo, tačiau dalis tėvų, deja, nenori tokios atsakomybės, todėl gyvūnu atsikrato“, – pasakoja Simona.
Dažniausiai sprendimą priima mamos
Pasak jos, šunys dažniau atiduodami dėl laiko stokos, katinai – dėl alergijų: „Pastarieji į prieglaudą atkeliauja dėl visokiausių priežasčių. Prisimenu atvejį, kuomet nėščia moteris atidavė katę, nes neva daktaras pasakė, kad kraiko nėštumo metu negalima valyti. Pastarieji daug įtakos turi, jie išgąsdina, o tėvai, ne visada įsigilinę į situaciją, iš karto puola atiduoti gyvūną.“
O ir alergijas, pasak pašnekovės, tam tikrais atvejais vaikai „išauga“, be to, šios ne visada būna susijusios su gyvūnu. Kartais tam įtakos turi kiti aplinkos veiksniai ar maisto produktai. „Iš vienos pusės, motinystė yra be galo graži, tačiau iš kitos – atrodo, kad mamos yra labai jautrios ir daugelio dalykų baiminasi“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
Tad dažniausiai sprendimą atiduoti gyvūną priima mama. Galbūt dėl to, kad ir našta šiai tampa didesnė negu vyrui. „Gimus vaikui daugybė dalykų užgriūva mamai ant pečių. Vyrams gyvenimas taip stipriai nepasikeičia, nes jie eina į darbą, turi išlaikyti šeimą. O mamoms priešingai, vaikas tampa gyvenimo esme, tad rūpintis ir dresiruoti gyvūną, kuris nepriima vaiko, tampa papildoma našta“, – teigia steigėja.