Oskaro Koršunovo 1999-aisiais pastatyta Marko Ravenhillo drama „SHOPPING AND FUCKING“ tapo ryškiausiu XX amžiaus paskutinio dešimtmečio spektakliu. Apie tai bylojo ne vien sausakimšos žiūrovų salės. Šis aitraus pavadinimo kūrinys šokiravo publiką, tačiau peržvelgus režisieriaus kūrybą išryškėjo, kad tai vienas švelniausių, poetiškiausių jo darbų. O energiniu požiūriu – vienas paveikiausių.
Koršunovo samprata gerokai skiriasi nuo Lietuvoje egzistuojančio požiūrio į teatrą. Vertinant režisieriaus kūrinius galima sakyti, kad vienu ar kitu aspektu kiekvienas jo pastatymas tapdavo nauju Lietuvos teatro tradicijos lūžiu.
Spektakliu „Shopping and Fucking“ jis ieškojo ne savitikslio naujumo, o nauja stilistika, pasitelkdamas filosofiją, teatro plastiką, patį dramos kūrinį, kalbos manieras, šiuolaikinį meną, poeziją, technines priemones ir banalybes, perteikė pačias įvairiausias gyvenimo prieštaras.