Skaniausioms Kalėdoms: Godos ir Julijos stebuklai šventiniam stalui

„Mano darbo neįmanoma apibūdinti keliais sakiniais, nes šios pareigos – įvairiapusės. Jeigu reikėtų pasakyti labai paprastai – esu cecho varikliukas, rūpinuosi, kad visa jo veikla vyktų sklandžiai. Šventiniu laikotarpiu, kai užsakymų būna itin daug, suktis tenka negalvojant, kas pagal tavo pareigas priklauso, o kas ne, – esame komanda, tad jeigu vienas kitam nepadėsime, darbai gali užstrigti jau pirmame žingsnyje“, – užtikrintai dėsto pašnekovė.

Bandelės, duona, pyragai, plokštainiai, pyragaičiai... Tikriausiai retas šventinis stalas, ant kurio nebūtų šių kvepiančių kepinių ir skanėstų, tačiau iki tol, kol jie maloniai pradeda tirpti mūsų burnoje, „Maximos“ darbuotojai nueina ilgą kelią.

„Darbai, susiję su Kalėdomis, prasideda jau nuo rudens pradžios: įvairūs planavimai, pasitarimai, žaliavų užsakymai. Iš anksto išbandome naujus šventinius receptus, kad atėjus laikui gardumynai būtų tobulai iškepti. Kol kepinys iškeliauja į prekybos salę, būname padarę išties daug darbų, juk iš pirkėjų norime sulaukti tik teigiamų atsiliepimų“, – įsitikinusi ji.

Mūsų tikslas, kad pirkėjas gautų pačią kokybiškiausią prekę – išgrynintą  ir ištobulintą.

Goda mano, kad kiekvienas darbas gali tapti mielas, jeigu matai jo prasmę: „Nors šventiniu laiku krūvis būna kur kas didesnis, tiesiog negali dirbti be šventinės nuotaikos: supranti, kad tai, ką darai, yra svarbu, juk žmonės pirks, nešis į namus, dės ant šventinio stalo, dalysis su artimaisiais. Kartais, kai pamatau kokį kepinį, jau turiu galvoje vaizdinį, kaip jis atrodys kieno nors namuose ant vaišių stalo.“

Įspūdingasis „Napoleonas“

Moteris pasakoja, kad jos šeimoje šventės neįsivaizduojamos be torto „Napoleonas“, tačiau atvirauja, kad šį įspūdingą kepinį vis dar ruošia kartu su mama.

„Mano prosenelė ir močiutė jį ruošdavo per didžiąsias šventes, dabar močiutės jau nebeturime, tad kepa mama, o aš stengiuosi jai padėti, nes vienai padaryti šį tortą – tikras iššūkis! – atvirauja Goda. – Receptą paveldėjome išties seną, žinoma, per tiek metų daug kas keitėsi, kad ir, pavyzdžiui, miltų matavimas. Turime seną močiutės užrašų knygutę, kurioje receptas užrašytas dar jos pačios ranka, o miltų kiekis ten nurodytas litriniais stiklainiais!“

Goda šypteli: stiklainiais ingredientų dabar nebematuoja, vis dėlto autentiškumą stengiasi išlaikyti, nes visi nori tik „to skaniojo, tikrojo „Napoleono“. O valgančiųjų būna daug, mat per šventes, skaičiuoja ji, prie stalo susirenka apie penkiolika artimųjų.

„Namuose kyla lengvas chaosas, bet jis mielas ir smagus, nes esame visi kartu. Nors tokiam būriui žmonių reikia paruošti kelis tortus, „Napoleonas“ jau tapęs tradicija, kurios niekas nenori atsisakyti. Nėra „Napoleono“ – anokios čia Kalėdos!“ – juokiasi Goda.

GODOS „NAPOLEONAS“

Tešlai:

• 1,3 kg miltų
• 250 g sviesto
• 250 g margarino
• 200 g grietinės
• 1 kiaušinis

Kremui:

• 1 l pieno
• 380 g cukraus
• 200 g sviesto
• 2 šaukštai miltų
• 1 citrina

Pertepti: 

• juodųjų serbentų uogienės

1. Visus tešlos ingredientus sudėkite ant stalo ir kapokite. Susidariusią tešlą suspauskite ir palikite šaldytuve bent valandai. Atvėsusią iškočiokite ir suformuokite norimo dydžio lakštus.

2. Lakštus kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 10 minučių, kol įgaus auksinę spalvą.

3. Paruoškite kremą: viename puode užvirinkite pieną su cukrumi, kitame – ištirpinkite sviestą ir į jį maišydami po truputį berkite miltus. Į toliau kaitinamą sviesto masę maišydami po truputį supilkite pieno ir cukraus mišinį. 

4. Išvirtą kremą atvėsinkite, įspauskite citrinos sultis ir išmaišykite. 

5. Sluoksniuokite tortą, kas antrą lakštą pertepdami kremu ir juodųjų serbentų uogiene

Bėgate anksti ryte į darbus ar ruošiatės šventėms – džiugu, kai šviežios mėsos, žuvų ar salotų visada galite akimirksniu gauti tiesiog užsukę į parduotuvę. Vitrinų pardavėja „Maximoje“ dirbanti Julija Domut darbą pradeda anksti, kad vos prasidėjus dienai klientai visada gautų šilto maisto ar šviežių salotų.

„Darbe būnu jau pusę septynių, nes turiu viską pasiruošti, sužiūrėti, kad parduotuvei atvėrus duris galėtume žmonėms pasiūlyti skanaus maisto“, – šypsosi Julija ir patikina, kad ankstyvas darbas turi savų privalumų, nes gera žinoti, jog galbūt esi pirmas svetimas žmogus, su kuriuo klientas sveikinasi, bendrauja, padėkoja.

Darbuotoja džiaugiasi, kad šventinis laikotarpis jau prasidėjo, mat nuotaika tampa iškart pakilesnė, o ir žmonės, nors dažnai būna pavargę po darbų, vis tiek daugiau šypsosi ir yra malonesni vieni kitiems.

„Šventinis laikas prekyboje itin pasijunta – klientai perka salotas, mišraines, silkes, keptą vištieną, žuvis. Būna, kad ateina ir perka visko tokį didelį kiekį, jog supranti – ką tik susipirko visą savo būsimo šventinio stalo maistą, – juokiasi Julija. – Tai suprantama: juk tikrai ne visi turi galimybę visą dieną gaminti ir rūpintis vaišėmis, todėl mes jiems – tikras išsigelbėjimas!“

Pati skaniausia silkė

Julija pasakoja, kad jos šeimoje tradicinis šventinis patiekalas – silkė pataluose ir, nors tai ant Kūčių ar Kalėdų stalo turi turbūt dauguma Lietuvos žmonių, šis receptas – išskirtinis: silkė gardinama obuoliais ir razinomis. Būtent jie suteikia jai sūriai saldaus skonio, o tai, anot Julijos, ir yra šio patiekalo gardumo paslaptis. 

 Ne visi žmonės turi galimybę visą dieną gaminti ir rūpintis vaišėmis, todėl mes jiems – tikras išsigelbėjimas!

Šis receptas keliavo iš kartos į kartą: tokia silkė ant stalo per šventes puikuodavosi dar Julijos prosenelės namuose. „Šią silkę namiškiai taip mėgsta, kad jos pirmosios iš visų patiekalų ir nelieka!“ – su šypsena patikina Julija ir priduria, kad šiai silkei jos šeimoje konkurentai galėtų būti tik marinuoti grybukai, kuriuos namiškiai irgi labai mėgsta. 

Dvi dukras auginanti moteris tikisi, kad mergaitės ateityje irgi norės perimti šį receptą. „Man tradicijos yra gražus dalykas – seniau žmonės visi kartu ilgai gamindavo maistą, kurdavo dėl to krosnį, susėsdavo, dalydavosi. Turbūt ir maistas dėl to atrodydavo gardesnis. Šis receptas taip pat nėra tik receptas, mat valgydami patiekalą, kadaise gamintą žmonių, kurių jau nebėra, juos prisimename, mintimis pabūname kartu“, – pasakoja.

Julijos šeimoje įprasta ant šventinio stalo padėti vieną tuščią lėkštę – tikima, kad Kūčių naktį išėjusių artimųjų sielos aplanko namus: „Todėl net ir eidami miegoti maisto nuo stalo nenurenkame, paliekame per naktį – širdyje kažkaip ramiau...“

JULIJOS SILKĖ PATALUOSE

• 300 g silkių filė
• 1 svogūnas
• 2–3 šaukšteliai cukraus
• žiupsnelis druskos, juodųjų pipirų
• šlakelis alyvuogių aliejaus
• 2–3 šaukštai acto
• 1 sauja razinų
• 1 obuolys
• 2 nedideli virti burokėliai
• 2–3 šaukštai majonezo
• 1 kiaušinis

1. Silkes supjaustykite gabalėliais, sudėkite į indą, ant viršaus suberkite smulkiai pjaustytą svogūną, pagardinkite cukrumi, druska ir pipirais. Viską užpilkite alyvuogių aliejumi ir actu.

2. Dėkite razinas, smulkiai tarkuotą obuolį, tarkuotus burokėlius. Viską aptepkite majonezu.

3. Ant viršaus smulkiai užtarkuokite virtą kiaušinį, galima papuošti žalumynais.