Sklandytuvais be motoro per Europą: trys Lietuvos pilotai pasiekė Vokietiją, kliūtis – lietaus siena

Tiesa, sklandytojai, pakeliui į Pirnos aerodromą susidūrė su lietaus siena, dėl to nutūpė Giorlico aerodrome netoli Lenkijos – Vokietijos sienos. „Deja, jame nėra mūsų sklandytojų baltasparniams tinkamo keliančiojo lėktuvo, tad išsirinkę orlaivius nurūkome Pirnos link. Šiandien pilotams pavyko nuskrieti 170 km. bei pasiekti didžiausią 190-200 km/h greitį ir 1100-1300 m. aukštį. Vidutinis greitis šiomis sąlygomis siekė vos 45-55 km/h“, – pilotų įspūdžius perduoda LaikasKi.lt.

Video:

Lenkija pasitiko sunkiomis oro sąlygomis

Pirmos trys skrydžio dienos pilotams buvo tikras iššūkis. Lenkija pasitiko sklandymui itin sudėtingomis oro sąlygomis: temperatūra sieka 30 laipsnių, tačiau dangus giedras ir termikus (į viršų kylančias šiltas oro sroves, kurios ir kelia sklandytuvus į viršų) rasti sudėtinga.

Komandos kapitonas, sklandytojas Algirdas Šimoliūnas sako, jog Lenkija pasitiko ne taip, kaip jis tikėjosi.

„Maniau, kad oras Lenkijoje bus geresnis, bet iš esmės, viskas yra gerai, svarbu, kad judame. Iš dalies, komandai net lengviau, kad keliaujame nedideliais atstumais, nes skrendant ir važiuojant 600 km. per dieną, būtų labai sunku ir nuovargis pasijustų labai greitai“, – sakė jis.

Pirmąją skrydžio dieną, rugpjūčio 11 dieną, dėl rytinio lietaus startavę tik 14 val. iš Paluknio aerodromo, pilotai turėjo tikslą pasiekti Plocką, tačiau ore pakeitė skrydžio maršrutą ir vietoje jo pasirinko skristi į Olštyną. Tiesa, ir jo pilotams pasiekti nepavyko. Pristigę termikų jie buvo priversti nusileisti į „aikštelę“ (tinkamą pievą ar lauką). Tą dieną sklandytojai įveikė apie 200 km.

Šeštadienį pilotai pakilo iš Olštyno aerodromo ir skrido link Vloclaveko aerodromo. A.Šimoliūnas ir S.Uždavinys nuskridę apie 200 km., nors ir sunkiai, bet pasiekė tikslą , o tuo tarpu I.Bitinaitis nutūpė aikštelėje prie Lipno miesto. Tą dieną oro sąlygos buvo labai sudėtingos: kilimai vietomis siekė vos 0,3 m/s, o inversija arba dviejų oro sluoksnių susidūrimo zona, skrydžio metu nuo 1200 m. sumažėjo iki 600 m. Sklandytojai įveikė apie 200 km

Sekmadienį pilotams pavyko įgyvendinti skrydžio planą ir pasiekti Ležno aerodromą. Sklandytojai oru ir vėl įveikė apie 200 km.

Pirmadienį pilotai kilo iš Ležno aerodromo ir kirto Vokietijos sieną. Pilotų sprendimu ir būsimomis sąlygomis dienos tikslas – Pirna aerodomas, o vėliau ore buvo sprendžiama, ar skristi toliau.

Susitikimas su Lietuvos ambasadore Lenkijoje

Šeštadienį skrydžio komandą Vloclaveko aerodrome aplankė Lietuvos l.e.p ambasadorė Lenkijoje Audronė Markevičienė. Ambasadorė pirmą kartą pati išbandė sklandytuvo kabiną ir išlydėjo pilotus į tos dienos skrydį.

A.Markevičienė labai džiaugėsi, kad Lietuvos pilotai savo skrydžiu tęsia Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-mečio pagerbimą. Anot jos, turime būti dėkingi Lenkijai už šio Lietuvai svarbaus įvykio atminimo išsaugojimą.

„Lenkijoje yra stipriai puoselėjamas Dariaus ir Girėno atminimas, kasmet yra rengiami jų skrydžio per Atlantą minėjimo renginiai. Šių metų liepos 16 d. vyko iškilmingas 90-mečio minėjimas Dariaus ir Girėno žūties vietoje Pščelnike, kuriame dalyvavo ir šalių prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda“, – sakė A.Markevičienė.

Šalia Pščelniko esančiame mieste Mislybuže yra Dariaus ir Girėno vardu įkurta mokykla, taip pat – koplytėlė, kurioje pilotai buvo pašarvoti prieš išvežimą į Kauną.

Lenkijos sklandytojai – vieni geriausių pasaulyje

Keliaujant per Lenkiją juntamas stiprus Lenkijos mažosios aviacijos išvystymas, tad pilotai ir komandos jaučiasi pakylėtai. Lenkijos sklandytojai yra vieni geriausių pasaulyje, tarptautiniame FAI sklandymo reitinge užimantys garbingą antrąją vietą, o lenkų sklandytojas Sebastianas Kava FAI sklandytojų reitinge yra pirmas. S.Kava yra daugkartinis pasaulio ir Europos sklandymo varžybų laimėtojas, sklandytojų neretai vadinamas sklandymo genijumi.

Ležno aerodromas, kuriame skrydžio komanda nusileido sekmadienį, yra didžiausias Lenkijoje ir vienas garsiausių Europoje, kuriame dažnai vyksta tarptautinės sklandymo varžybos. Apskritai, keliaujant per Lenkiją galima matyti, kad aerodromų infrastruktūra yra gerai išvystyta: aerodromai aktyviai veikiantys, sutvarkyti, gerai organizuoti.

„Turime ko pasimokyti iš Lenkijos aeroklubų, jų Lenkijoje yra daug ir labai stiprių. Aplankius tris Lenkijos aerodromus galiu spėti, kad Valstybė prisideda prie jų finansavimo, nes gražu žiūrėti, kaip jie sutvarkyt“, – sakė sklandytojas S.Uždavinys.