Skyrybas išgyvenusi Gerda Žemaitė į renginį atvyko su sūnumi: „Netoleruoju vienatvės. Ji – ne man“

Paveldėjo „kulinarinius“ genus

Žinoma moteris šmaikštauja, kad Nikolas žiniomis apie tai, kokius produktus naudoti ir kaip juos derinti, dabar ją lenkia. Berniukas bent kartą savaitėje pats verda sriubą ir ja vaišina tiek namiškius, tiek svečius. Jis dažnokai pasako savo nuomonę ir apie mamos kulinarinius šedevrus.

„Neseniai už vištienos kepsnį gavau dešimt balų iš tiek pat galimų. Nikolas priminė, jog tiek žvaigždučių man skyrė pirmą kartą“, – puikios nuotaikos neslėpė G.Žemaitė.

Su Nikolu savaitgaliais ji neretai užsuka į vaikams pritaikytus restoranus. Vienas iš tokių, siūlančių mažiesiems įvairias degustacijas, patrauklią žaidimų erdvę bei specializuotą meniu, yra Kauno senamiestyje įsikūręs „Piano piano“.

„Labai gerai kartu čia praleidome laiką. Nikolui rūpėjo, ar man patiko jo pagaminta pica, ar tokią dar kartą valgyčiau. Jis labai gerai jautėsi edukatorės mokomas gaminti, paisė kiekvieno patarimo ir dar ilgai kalbėjo apie mūsų popietę“, – prisimena garsi mama.

G.Žemaitė svarsto, jog jaunėlis pomėgį virtuvei turbūt paveldėjo iš jos mamos bei sesės.

Gerdos šeimoje daug metų gyvuoja bendrų pietų tradicija, kurios akcentas – Nikolo močiutės ruošti vėdarai arba tetos pagaminti cepelinai.

„Tiesa, mūsų artimiausio giminės rato susitikimai nėra dažni, bet visada labai laukiami, – sako televizijos žvaigždė, – Ir aš pradėjau po truputį jaukintis virtuvę. Netgi ypatingą fotosesiją turėjau šia tema. Nujaučiu, kad netrukus maisto gaminimas taps tikra mano aistra, o virtuvė – gera „drauge“. Nes netoleruoju vienatvės. Ji – ne man“.

Tradicijos galiūnės

Į „Piano piano“ rengtą edukaciją užsuko ir dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino, šeimos tradicijas siejantis daugiausiai su šventėmis.

„Kai močiutės buvo gyvos, papročiams skyrėme daugiau dėmesio. Dabar vis skubame, lekiame, nenorime gaišti laiko. Nepaisant to, viena tradicija mūsų šeimoje tikrai yra gyva – per Kalėdas visi mėgaujamės mamos ruošta želė su riešutais ir citrusiniais vaisiais“, – sako pašnekovas.

Jis pastebi, kad šiuolaikinėms šeimoms kurti savas tradicijas yra lengviau, nes daug ką siūlo ir įvairios pramogų vietos. Kaip pavyzdį jei pateikė „Piano piano“ sprendimą būti ne tik kokybiško maisto, bet ir laisvalaikio praleidimo vieta. Dainininkas pastebėjo, jog erdves mažiesiems turinčių maitinimo įstaigų mieste nėra daug. O dar mažiau tų, kurios rengia stalo žaidimų ar edukacines popietes, apie jų laikus iš anksto skelbdami savo socialiniuose tinkluose. Burti visuomenę naujiems potyriams ne tik valgant, pasak M.Mickevičiaus, mūsų šalyje yra dar nauja tradicija.

Savaitgalį Mino vėl planuoja praleisti senamiestyje, kur lapkričio 30 d. 16 val. M.Valančiaus gatvėje bus įžiebta Angelo eglutė.

Dainininkas pasakoja, jog eglutė jam asocijuojasi su dar dviem svarbiomis tradicijomis. Pirmoji tebėra ryški Mindaugo tėvų namuose – tėtis kasmet nuperka lubas remiančią gyvą eglutę, o mama barasi esą ji užima pusę kambario bei trukdo praeiti. Būtinas Mickevičių žaliaskarės atributas – ant jos šakų kabinami loterijos bilietai.

Antrasis ritualas yra susijęs asmeniškai su Mino. Atlikėjas prieš Kalėdas ant lapelio užrašo savo kitų metų planus, lūkesčius ir norus, o Naujųjų naktį popierėlį suplėšo arba sudegina.

„Nežinau, gal šįmet troškimų sąrašą paliksiu prie Angelo eglutės“, – svarsto žinomas vyras.

Tradicijos teikia saugumą

Šeimos tradicijas kuria ir verslininkai Gintarė bei Andrius Armaliai. Viena iš jų – sekmadienio pusryčiai. Jie – šeimos galvos atsakomybė.

Pora, auginanti mažą dukrelę Dią, vertina pasivaikščiojimus, gerą maistą ir kokybiškas edukacijas.

„Lapkričio pabaiga vaikystėje buvo labai džiaugsminga. Pamenu atvėsusį orą, pirmąjį sniegą ir laiką namuose, kai kartu su mama gamindavome „žieminį“ maistą. Dažniausiai tai būdavo kūčiukai, o kai ateidavo picos gaminimo diena - džiaugdavausi kaip niekad, nes žinodavau, kad kumpis ir sūris liesis per kraštus. Todėl buvo labai smagu atvykti į „Piano Piano“ Rotušės aikštėje ir prisiminimais nusikelti į vaikystę - matyti, kaip mažos vaikų rankytės gamina picas, kruopščiai dėlioja ingredientus ir nekantriai klausinėja: „ar jau iškepė?!”, – prisiminimais dalinasi socialinių tinklų specialistė Miglė Nacytė.

Visi pašnekovai patvirtino, kad šeimos tradicijos yra vienas stipriausių dalykų, suteikiančių saugumo, meilės, globos, reikalingumo ir užimtumo jausmą. Jas galima puoselėti visiems kartu ar megsti glaudesnius ryšius tarp kelių asmenų – tarkim, su sese kartą per mėnesį eiti į kiną, o su tėčiu šeštadienio popietėmis važinėtis dviračiu.

„Artimiausi žmonės yra mūsų didžiausia dovana, kurią reikia saugoti kaip deimantą ir puoselėti kaip lepiausią gėlę“, – patikino G.Žemaitė.