Sostinės Rokantiškių kapinėse amžino poilsio atgulė poetas Liudvikas Jakimavičius

Liudviko Jakimavičiaus laidotuvės / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Liudviko Jakimavičiaus laidotuvės / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Šaltinis: 15min
A
A

Ketvirtadienį artimieji ir kolegos į paskutinę kelionę išlydėjo poetą Liudviką Jakimavičių. Rašytojas palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Poetas, dramaturgas ir literatūros kritikas Liudvikas Jakimavičius mirė po kovos su onkologine liga. Rugpjūčio 21 d. jam būtų suėję 63-eji. Apie kolegos netektį savo feisbuko paskyroje pirmadienį pranešė poetas Antanas A.Jonynas.

Buvę kolegos ir kurso draugai prisimena L.Jakimavičių kaip itin sąžiningą žmogų bei gerą humoro jausmą turintį poetą.

„Žinote, žmonės keičiasi ir pažiūros keičiasi, bet Liudvikas niekada neišdavė savo principų. Jis neturėjo jokių priešų, bet turėjo labai daug draugų. Nepaisant to, kad išėjo būdamas 62-ejų, jo sąžiningumas prilygo vaiko, kuris dar nesusidūrė su melu, naivumui. Liudvikas melo nepriėmė. Tai buvo unikalu“, – prisiminimais su 15min dalijosi artimas išėjusio poeto draugas Sergejus Kanovičius.

Fotogalerija:

Rašytojas Sergejus Kanovičius buvo artimas L.Jakimavičiaus bičiulis. Su poetu jie susipažino Vilniaus universiteto lituanistikos fakultete: „Kartu mokėmės ir buvome kurso draugai. Nepaisant atstumų (S.Kanovičius gyvena užsienyje – red. past.) draugais išlikome iki gyvenimo pabaigos. Tačiau vėl susitikus nejausdavome nei praėjusio laiko, nei atstumo.“

Paskutinį kartą draugai matėsi pirmadienį. Tą dieną poetas mirė.

„Geriau jums papasakosiu, kokį jį mačiau sekmadienį, – dalijosi S.Kanovičius. – Kai atėjau jo aplankyti, susitikimas teikė vilčių, nepaisant to, kad visi žinojo – baigtis jau neišvengiama. Jo akys švytėjo, jis juokavo, kalbėjomės ir apie rimtus, ir nerimtus dalykus. O kitą dieną viskas apsisuko kitaip... Man dar pavyko užtikti tą akimirką, kai jis išėjo.“

1985-uju Poezijos pavasaris. Pirmasis nuo kairės - Kęstutis Lenkšas, Liudvikas Jakimavičius, Sergejus Kanovičius, Vytautas V.Landsbergis, Darius Kuolys, Virginijus Gasilūnas. Ant suolo sėdi Marcelijus Martinaitis ir Elena Nijolė Bukelienė
1985-uju Poezijos pavasaris. Pirmasis nuo kairės - Kęstutis Lenkšas, Liudvikas Jakimavičius, Sergejus Kanovičius, Vytautas V.Landsbergis, Darius Kuolys, Virginijus Gasilūnas. Ant suolo sėdi Marcelijus Martinaitis ir Elena Nijolė Bukelienė / Sergejaus Kanovičiaus asmeninio albumo nuotr.

L.Jakimavičius gimė 1959 m. rugpjūčio 21 d. Kuliuose, Plungės rajone. 1985 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, 1991 m. – Lietuvos muzikos akademijos scenaristų kursus.

1988–1998 m. dirbo „Šėpos“ teatre, kultūros mėnraščių „Sietynas“, „Metai“ redakcijose. Nuo 1998 m. dirbo „7 meno dienų“ redakcijoje, prodiuserių firmose, Baltijos TV scenaristu bei režisieriumi, vėliau „Literatūros ir meno“ redakcijoje.

Parašęs pjesių, literatūros kritikos straipsnių, publicistikos. Poezijos įtraukta į almanachus „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, į rinktines, antologijas. 2007 m. Vytautas V.Landsbergis sukūrė dokumentinį filmą „Liudvikas“.

Lietuvos rašytojų sąjungos nariu L.Jakimavičius buvo nuo 1993 m.

Liepos viduryje L.Jakimavičius feisbuke atvirai kalbėjo apie jį užklupusią ligą.