Specialistų patarimai: kaip sutaupyti maisto

Ką daryti, kad taip nenutiktų? Patarimų galima rasti visokių, o kai kurie jų kertasi vienas su kitu – pavyzdžiui, siūloma pirkti didesnius kiekius maisto, kad sutaupytume pinigų, o štai kiti specialistai siūlys kasdien apsilankyti parduotuvėje, kad gautume mažiau, tačiau visada šviežių produktų.

Dana Gunderson, knygos Waste Free Kitchen Handbook autorė, apie maisto švaistymą kalba jau seniai, o jos knygoje galima atrasti naudingų grafikų, diagramų ir kitų dalykų, padedančių saugoti aplinką ir taupyti pinigus.

Iš tikrųjų jeigu pamąstytume globaliau, maisto produktų auginimas, perdirbimas ir transportavimas kainuoja begalę finansinių ir fizinių išteklių, o 100 mln. kilogramų jo taip ir nepasiekia mūsų lėkščių. Maistas atsiduria sąvartyne, kur vėliau išsiskiria metano dujos ir apskritai teršiama aplinka.

Taip pat skaitykite: Namų tvarkymas pagal fengšui: kaip prisitraukti sėkmę ir laimę

Taigi, kaip mąstyti „žaliai“ ir sutaupyti maisto bei pinigų?

Dana Gunderson sako: „Aš ieškojau informacijos, kodėl mes iššvaistome tiek daug maisto. Tai yra ne tik pramonės ir politikos, bet ir kasdienės buities problema. Niekas nenori švaistyti maisto, tačiau taip nutinka kasdien, kadangi žmonės paprasčiausiai į tai nekreipia dėmesio arba jeigu ir atkreipia, tai nežino, ką su tuo daryti.

Yra skirtumas tarp žinojimo ir reikiamos informacijos panaudojimo. Mano knyga ir skirta užpildyti šią spragą. Nesvarbu, kaip organiškai mes auginame maistą, tačiau jeigu jo nevalgome, tai baisus išteklių naudojimas ir moralinė tragedija.“

Autorės nuomone, Amerikoje trūksta žinių apie maisto švaistymą dar ir dėl to, kad valgis amerikiečių biudžete sudaro kur kas mažesnę dalį nei kitose pasaulio šalyse. Tai sukuria patogumo ir komforto jausmą, dėl kurio maistas iškeliauja į šiukšlių dėžę be didelės sąžinės graužaties. Ji pataria:

• Pirmiausia apsipirkinėdami susidarykite sąrašą ir stenkitės jo laikytis. Susivaldykite nuo nereikalingų pirkinių.
• Atitinkamai laikykite maistą, sandėliuokite taip, kad ilgiau išsilaikytų šviežias.
• Gaminkite suplanuotus valgius, tad patogu susidaryti savaitės valgiaraštį.
• Maistui naudokite rizinkingiausius produktus, tarkime, kurie tuoj pernoks ir pan.
• Likučius užšaldykite ar panaudokite kitiems patiekalams ruošti.
• Ką galite, sumaitinkite gyvūnams.
• Kompostuokite.
• Ir tik būtiniausiu atveju išmeskite.

Trumpai tariant, jūs turite pasistengti, kad maisto kelias nepasiektų šiukšliadėžės, o būtų suvartotas.

„Avokadai – puikus pavyzdys. Jūs nusiperkate šį brangų vaisių, kuris dažnai būna neprinokęs. Tada pamirštate, o kai prisimenate, jis jau būna pernokęs ir jį belieka išmesti… Štai kodėl dažnai įtraukiu tokius produktus į kasdienę mitybą“, – teigė D. Gunderson.

„Apskritai mano tikslas, kad žmonės patenkintų savo poreikius ir tuo pačiu sutaupytų laiko, sveikiau ir šviežiau maitintųsi bei išmoktų susitvarkyti su maistu. Tikinu žmones būti drąsesniais virtuvėje – atsiplėškite nuo recepto ir panaudokite patiekalams tai, ką randate šaldytuve.

Taupymo kelias prasideda parduotuvėje – turite apgalvoti, ką pirksite, ir tik vėliau mąstyti, ką paruošite. Taigi, suplanuokite, ką pirksite, tačiau ne per daug.

Taip pat galite suplanuoti, kad savaitę, tarkime, tris vakarus, negaminsite. Taip galėsite įvertinti savo maitinimosi įpročius ir galėsite padaryti išvadas, ką valgote, o kokius produktus išmetate.

Patarčiau užšaldyti kuo daugiau maisto. Šaldiklyje maistas gali būti ir kelias dienas, ir kelias savaites. Pavyzdžiui, jeigu matote, kad nesuvalgysite kažkokio patiekalo ir pan., užšaldykite, o vėliau beliks pašildyti“, – pasakojo autorė. 

Dana Gunderson mano, kad reikia apskritai keisti mūsų požiūrį į maistą. Pavyzdžiui, kai einate į vakarėlį, susitariate, kad kiekvienas išsinešate kažkiek maisto, kad jis nebūtų išmestas. Tą pačią taisyklę galima taikyti ir tada, kai jūs patys rengiate kokią šventę. „Aš pati perku kur kas mažiau, kadangi parduotuvė yra visai šalia manęs, tačiau apsipirkinėju dažniau, tačiau mąstau, ką perku“, – sako knygos autorė.