Stanionis prabilo apie svarbų pokalbį su pirmagimės besilaukiančia žmona: „Abu užsidėjome kaukes“

Boksininkas Eimantas Stanionis po dramatiškos gyvenimo kovos iš JAV grįžo į Kauną, kur antradienį sudalyvavo spaudos konferencijoje. Čia jis paatviravo ir apie netrukus gimdysiančią žmoną Emiliją.
Antradienį spaudos konferencijoje sudalyvavęs Eimantas Stanionis neslėpė – nors kova su amerikiečiu Jaronu Ennisu nebuvo pati sudėtingiausia jo gyvenime, visgi emociškai pastaruoju metu jam buvo sudėtinga. Be to, jis labai pasiilgo namų.
„Kai treneris atskrido, labai laukiau, nežinau, kodėl. Net ašaros plūdo ir sakiau, kad labai pasiilgau. Buvau pasiruošęs kovai, bet buvo sunku emociškai. Nežinau, kas viduje darėsi. Atrodė, kad noriu eiti ir kovoti, bet ir tuo pačiu važiuoti namo. Labai pasiilgau namų, labai visų pasiilgau“, – kalbėjo E.Stanionis ir dar kartą pabrėžė: „Sava žemė vis tiek gydo. Kai nusileidau į Lietuvą, labai džiaugiausi. Daugiau niekur nenoriu nei keliauti, nei būti. Namuose yra geriausia. Ir aišku, prieš kovą buvo sunkus etapas.“
Eimanto pasiteirauta – ar priežastis, kad jis jautėsi taip sunkiai, galėjo būti ta, kad žmona Emilija tuo metu turėjo gimdyti?
„Be abejo, turėjo kažkiek įtakos, bet su žmona šnekėjomės, ji sakė, kad bus stipri dėl mūsų, nors, aišku, ji liko viena, aš išvažiavęs. Toks buvo etapas. Realiai ji tarsi užsidėjo kaukę, mes abu užsidėjome kaukes ir gyvenome, kol viskas pasibaigs ir pamatysime. Turėjom tik vieną procentą, kad spėsiu, bet dabar jis padidėjęs ženkliai“, – šypsojosi E.Stanionis, kuris su žmona laukia šiomis dienoms turinčios gimti mergaitės.
Paklaustas, kas toliau, Eimantas šyptelėjo: „Pirmiausia, susilaukti savo vaiko gimimo. Tai Nr.1.
O taip pat noriu jaunai kartai parodyti, kad viskas yra įmanoma. Mano ugnelė buvo kažkaip užgesusi, nes dvejus metus laukiau kovos, tada po kovos dar metus. Aš treniravausi, bet ugnelė buvo dingusi. Dabar ta ugnis vėl pradeda liepsnoti, atrodo, kad trykštu noru vėl grįžti į ringą.
Mano didžiausia svajonė būtų vėl susikauti Lietuvoje, esu skolingas savo sirgaliams kovą, nes visi kėlėsi 5-6 ryte stebėti kovos. Visa Lietuva kėlėsi, buvo labai smagu. Visi mane palaiko, o aš myliu visus ir darau tai dėl mūsų visų.“