Stereotipų grimasos: JIS trokšta romantikos, JI – aistros

Pora / Vida Press nuotr.
Pora / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Iki seksualinės revoliucijos ir efektyvių kontraceptikų eros dauguma moterų kūnišką meilę priimdavo kaip santuokinę pareigą, kurią atlikus gimsta vaikai. Malonumui čia nebūdavo daug vietos. Norėdami įsiteikti vyrai turėdavo demonstruoti romantiškus jausmus, švelnumą, o moterys tuo nuoširdžiai mėgaudavosi. Tai būdavo intymaus suartėjimo preliudija.

Šiandienos emancipuotos dailiosios lyties atstovės ieško pasitenkinimo, nori aistringai mėgautis kūniškais malonumais. Tai ne ankstesnių kartų drovios merginos, kurios susijaudindavo nuo aistringesnių bučinių ir glamonių, o nekaltybę saugodavo tam vieninteliam. Šiuolaikinės moterys pažįsta savo kūną ir tikisi iš partnerio ne vien meilių žodžių, bet ir seksualinio išprusimo, kuris pakylėtų jas iki palaimos viršūnės.

Greičiau, stipriau, ačiū ir iki

Dabar neretas vyras pasijunta senamadiškas nevykėlis, kai kviečia moterį į restoraną, dovanoja jai gėlių tikėdamasis romantiško pasivaikščiojimo ir ilgos preliudijos, o jo naujai širdies damai terūpi kuo greičiau įšokti į lovą, kad galėtų nuspręsti, ar bus verta susitikti dar kartą.

Šių laikų amazonės ne tik nesivaržo atsiduoti kūniškiems malonumams, bet ir tikisi, kad naujasis partneris bus tiesiog tobulas – žinos, kaip įaudrinti ir patenkinti. Dažnai tos fantazijos neturi nieko bendra su švelnumu ir romantika – greitas, agresyvus seksas turi būti pasiūlytas jau pirmą sykį.

Pora lovoje
Pora lovoje / Vida Press nuotr.

Tomui 43-eji, išsiskyręs ir norėtų susirasti gyvenimo draugę: „Viename vakarėlyje sutikau labai simpatišką keleriais metais jaunesnę moterį. Mudu smagiai leidome vakarą gurkšnodami kokteilius, kalbėjomės. Paaiškėjo, kad turime nemažai bendrų pomėgių: abu esame aistringi keliautojai, skaitome tas pačias knygas. Kadangi bendrauti su ja buvo daug maloniau, nei stebėti vis girtėjančių svečių blevyzgas, pasikviečiau ją į namus. Žinoma, ji mane traukė. Aišku, vyliausi, kad kartu praleisime naktį. Tačiau nuoširdžiai nenorėjau niekur skubėti, tikėjausi pratęsti mūsų pokalbį, daugiau sužinoti apie jos gyvenimą. Buvau priblokštas, kai ji patogiai susirangė ant sofos ir, vos tik prisėdau šalia, nesivaržydama įsisiurbė man į lūpas, ėmė atseginėti marškinius. Prisipažinsiu, jau seniai nebuvau patyręs nieko panašaus, jos aistra ir beatodairiškas mėgavimasis išties kaitino kraują. Bet po audringos nakties liko ir kartėlio prieskonis: ji puikiai žinojo, ko nori ir kas jai patinka, nė kiek nesivaržydama keitė pozas, kol pasiekė viršūnę, tik aš jaučiausi kaip jos seksualinių poreikių tenkintojas, o ne geidžiamas partneris. Dėl tokio jos nežaboto šėlsmo kaltę suverčiau alkoholiui. Paskui mes buvome susitikę dar kelis kartus ir viskas baigdavosi lygiai taip pat – ji visai nesikuklindama pasitenkindavo. Po kelių tokių pasimatymų mūsų santykiai nutrūko. Likau nusivylęs, nes susidariau įspūdį, kad jai nebuvo įdomu pažinti mane kaip asmenybę, ji nesileido lepinama romantiškomis staigmenomis. Ko gero, buvau jai reikalingas tik kaip seksualinė užgaida ar jos savivertę patvirtinantis žaisliukas.“

Nauji iššūkiai

Emancipuotos materialistės kūniškos meilės reikalus nukelia į antrą vietą. Joms dabar dažnai reikalingiausi – finansinė nepriklausomybė ir laimės pojūtis. O laimės apibrėžime ne visada svarbiausias dalykas – harmoningi partnerių santykiai. Kai nėštumas nustojo būti Damoklo kardas, kybantis virš kiekvienos seksualiniams nuotykiams nusiteikusios moters, romantika tapo nebe tokia reikšminga, bet išaugo kokybiško, pasitenkinimą teikiančio fizinio ryšio poreikis.

Kaip reaguoti į aktyvias, žinančias, ko nori, ir neretai labiau patyrusias damas, daugeliui yra mįslė.

Šiuolaikinės moterys neblogai išmano techninius pasitenkinimo aspektus, siekia, kad lovoje viskas būtų nuostabu ir jos būtinai patirtų orgazmą (o anksčiau damos pirmenybę teikdavo emociniam ryšiui). Tai gąsdina vyrus, jie ne visada žino, kaip elgtis naujomis aplinkybėmis, jiems sunku įžvelgti savo, kaip partnerio, vaidmenį ir prasmę – ypač jei kuris abejoja savo pajėgumu ar patirtimi. Ir nenuostabu: metų metais jiems buvo kalama, kad turi būti jautrūs, dėmesingi, švelnūs, atidūs ir taip užkariauti geidžiamą moterį. Kaip reaguoti į aktyvias, žinančias, ko nori, ir neretai labiau patyrusias damas, daugeliui yra mįslė.

Moterys, būdamos kalbesnės ir labiau mokėdamos bendrauti, vis drąsiau išsako partneriams savo lūkesčius ir imasi iniciatyvos. Jos nori visiško pasitenkinimo ir mano, jog teisinga reikalauti, kad dėl to stengtųsi vyras. Tačiau tokios situacijos ne tik vyrams, bet ir dailiosios lyties atstovėms sukuria naujų iššūkių.

Pora lovoje
Pora lovoje / Vida Press nuotr.

Lina, 22 metų studentė, pasakoja: „Esu turėjusi keletą partnerių ir visais atvejais jaučiausi labiau mokytoja nei mokinė. Pastebėjau, kad vyrai yra itin jautrūs, stengiasi pasirodyti tobuli, labiau patyrę, nei yra, juos gali sugniuždyti menkiausia pastaba, todėl susinervinusį vaikiną stengiuosi nuraminti ir nedaryti jokių negatyvių užuominų jo, kaip meilužio, atžvilgiu. Nedrįstu užsiminti ir apie savo lūkesčius ar juo labiau patirtis. Manau, daugeliui tai būtų nepakeliama. Nors man norėtųsi savimi pasitikinčio, neabejojančio savo vyriškumu, drąsaus, pasiryžusio mane užkariauti partnerio.“

Tokių dviprasmiškų situacijų kyla pasikeitus socialiniams lyčių vaidmenims, jiems skverbiantis ir į intymią erdvę. Kasdienybėje moteris turi atitikti stereotipą, kad ji stipri, nepriklausoma, racionali, savimi pasitikinti, o vakare virsta visas sekso technikas išmanančia ir drąsiai tabu laužančia, pasitenkinimo link kopiančia cosmo mergina. Moteris, įtikėjusi feministine pasaka, kad neverta vyrų gundyti, vilioti ir kitaip senamadiškai pataikauti jų „patiniškiems“ instinktams, kad ji turi rūpintis pagrindiniu tikslu – asmeniniu pasitenkinimu, atsiduria savotiškuose lūkesčių ir tikrovės spąstuose.

Kasdieniniame gyvenime iš vyro tikimasi, kad jis bus supratingas, švelnus, rūpestingas, o intymioje sferoje – būtinai patenkins moterį. Deja, iš jo išmuštas savimi pasitikinčio, klasikinio, iniciatyvą rodančio vyro pagrindas – darbe, šeimoje, visuomeniniame gyvenime jis lygiavertis partneris, bet miegamajame turi būti tobulas, lūkesčius nuspėjantis meilužis. Jis žino, ką daryti tradicinėse situacijose, kad atitiktų „gero“ vyro įvaizdį. Tačiau kaip elgtis intymioje erdvėje?

O ką daryti, kai aistrą prigesina ne tik pernelyg valdingas, savimi pasitikintis moterų elgesys, bet ir pernelyg pragmatiškas požiūris į lovos reikalus: sportiniai apatiniai, trumpos medvilninės kojinaitės, nunešiota pižama priverčia vyrą jaustis seksualinį moters geidulį tenkinančiu žaisliuku – anaiptol ne užkariautoju. Čia galima prisiminti ir užjausti ankstesnių kartų moteris: jos, matyt, panašiai jausdavosi, kai į jų išpuoselėtą miegamąjį įsiskverbdavo nevalyvas, kartą per savaitę į dušą teužsukantis „tikras vyras“.

Pora lovoje
Pora lovoje / Vida Press nuotr.

Kai tik seksualinis ryšys įgavo kasdieninio malonumo, mėgavimosi be įsipareigojimų statusą, romantiška meilė pasiklydo – ją vis sunkiau atrasti ir puoselėti.

Atrodo, kad lygių galimybių eroje metas abiem lytims iš naujo ieškoti sugyvenimo ir miegamajame, nes pasikeitę socialiniai vaidmenys į jį perkeliami ne itin harmoningai. Kai tik seksualinis ryšys įgavo kasdieninio malonumo, mėgavimosi be įsipareigojimų statusą, romantiška meilė pasiklydo – ją vis sunkiau atrasti ir puoselėti. Emancipuotos moterys aktyviai rodo iniciatyvą ir taip perima tradicinį vyrų vaidmenį; vyrai sutrinka ir nebežino, ar tai kvietimas mėgautis neįpareigojančiu seksu, ar rimtos partnerystės siekis. Dar sunkiau pasidaro, kai norisi užmegzti ilgalaikius santykius – mergintis senoviškai ar tiesmukai? Juk šiame kintančiame pasaulyje viskas taip sumišę: šalia savimi pasitikinčių ir ryžtingų modernių amazonių nemažai vis dar laukiančių savojo princo tradicijų puoselėtojų.

Griūnantys stereotipai

  • Visame pasaulyje auga potenciją skatinančių vaistų pardavimas. Nerimą turėtų kelti faktas, kad daugelis pirkėjų yra jaunuoliai, vos perkopę per dvidešimt. Tai aiškinama milžinišku spaudimu, kad jie „būtų visada pasirengę“.
  • Bene didžiausia šiandienos lyčių santykių problema ta, jog nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio besiritanti feminizmo banga skelbia, kad moterys turi galvoti pirmiausia apie save (karjerą, socialinį statusą, malonumus ir lytinį pasitenkinimą), bet niekada nebuvo kelta klausimo, ką gi reiškia būti vyru pasikeitusiame sociume. Su senuoju vyriškumu buvo kovota agresyviai, tačiau alternatyvų pasiūlyta ne visose gyvenimo srityse. Intymūs santykiai – geriausias pavyzdys.
  • Iš ankstesnių tradicijų ateina įsitikinimas, kad vyrams normalu turėti gerokai didesnę seksualinę patirtį nei moterims. Šiandien dažna moteris turi jos daugiau nei vyras, tačiau nuostata tebėra gaji. Todėl abi lytys yra priverstos viena prieš kitą apsimetinėti: vyrai – demonstruoti tariamą patirtį, moterys – slėpti turimą.
  • Senas stereotipas, kad vyrai kone niekada nenustoja galvoti apie seksą. Ši neteisinga mintis gerokai žalingesnė, nei galima įsivaizduoti: daug apie seksą svajojančios moterys, kaip ir mažai juo besidomintys vyrai, ima manyti, kad jų seksualumas – nenormalus.