1981. Jeigu prieš šiuos lietuviško kino grandus būtų stovėjusi jauna aktorė, ko gero, būtų mirusi iš siaubo nuo tokios trigubos veriančių akių jėgos – kai kurioms silpna darydavosi ir nuo vieno jų žvilgsnio. Tačiau tą kartą kojos virpėjo nebent klausimą užduodantiems žurnalistams. Kino režisieriai Arūnas Žebriūnas (1930–2013), Vytautas Žalakevičius (1930–1996) ir Almantas Grikevičius (1935–2011) – XIV sąjunginio kino festivalio spaudos konferencijoje Vilniuje.
Nebuvau patenkinta
1979. „Žvelgiu į šioje nuotraukoje esantį veidą jau ne kaip į savo, o anos, buvusios, Kaukaitės 100-ojo rečitalio pertraukos metu. Fotomenininkas Algimantas Kunčius atėjo į Valstybinės filharmonijos Didžiosios salės užkulisius ir trumpai, mandagiai, pusbalsiu, tačiau gan įsakmiai ištarė: „Aš čia truputį pafotografuosiu, pasėdėk...“ – taip šį momentą prisimena profesorė, dainininkė Giedrė Kaukaitė. – Nebuvau patenkinta. Koncerto pertrauka – ypatingas laikas, kai esi ne realus, gyvenimiškas tu, o personažas, nenustygstąs grįžti į savo paties sumanyto ir jau pradėto veiksmo vietą. Ilgamečio bičiulio negalėjau išvaryti, paklusau. Bet nuotraukos rezultatas išduoda: akivaizdu, skaičiuoju sekundes, kad tik kuo greičiau tas „pasėdėjimas“ baigtųsi...“
